|
|
|
Gaisrų skaičius – mažiausias per 20 metų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6 tūkst. 382 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6 tūkst. 863 gaisrai, šiemet jų kilo 7 proc. mažiau. Tai mažiausias 9 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų. Gaisruose šiemet žuvo 66 žmonės, o 138 gyventojai patyrė traumų. 2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 9 metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 8 tūkst. 44 gaisrai, juose žūsta 57 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (–20,7 proc.), tačiau žuvo 9 gyventojais, arba 15,8 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis. Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 55 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau negu vienas gyventojas. Miestuose gaisruose žuvo 31 gyventojas (47 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 35 (53 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4 gyventojais, arba 12,9 proc., daugiau. Keturiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 7 – Vilniaus mieste) apskrityje, po 10 – Šiaulių (iš jų 4 – Šiaulių mieste) ir Kauno apskrityse, 8 – Klaipėdos apskrityje, 7 – Utenos apskrityje, 6 – Alytaus apskrityje, po 4 – Telšių ir Marijampolės apskrityse, 2 – Panevėžio apskrityje ir 1 – Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 7 gyventojais mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo arba išliko toks pat. Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 14 gyventojų), antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 15-liktos dienos, gaisruose žuvo 37 žmonės, arba 56 proc. žuvusiųjų, nakties (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) ir dienos metu žuvusiųjų skaičius pasiskirstęs po lygiai, žuvo po 33 gyventojus. Gaisruose žuvo 54 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai. Dvidešimt aštuoni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 18 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir dėl sprogimo, 4 – dėl kitų priežasčių. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos. Atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu žvelgia į prasidėjusį šildymo sezoną. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, per šildymo sezoną. Pernai vien tik nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 25 žmonės. 100 tūkst. šalies gyventojų teko 2,4 gaisruose žuvusio žmogaus. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 59 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 57), 454 pastatus (556), 79 transporto priemones (68), 219 gyvūnų (714). Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 2 tūkst. 34, t. y. 31,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 660 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesintas 661 atvirųjų teritorijų gaisras, Kauno – 345, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 2 tūkst. 586 gaisrai, šiemet jų kilo 21,3 proc. mažiau. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, per devynis metų mėnesius atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 3 tūkst. 215 gaisrų, šiemet jų kilo 36,7 proc. mažiau. 1 tūkst. 495 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, arba 23,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 53 gyventojai. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1 tūkst. 652 gaisrai, gaisrų skaičius čia sumažėjo 9,5 proc. Mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose (–22,5 proc.). 543 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,5 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 216 gaisrų), pirtys (107), garažai (42). 648 gaisrai kilo transporto priemonėse (10,2 proc. visų gaisrų), per juos ugnis pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes. Transporto priemonių gaisrų metu sugadinti 333 lengvieji automobiliai. 76 gaisrai užgesinti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose, t. y. 1,2 proc. visų gaisrų. Apleistuose (nenaudojamuose) pastatuose kilo 166 gaisrai, jų metu žuvo 3 gyventojai. Sodininkų bendrijose esančiuose pastatuose (sodo nameliai, vasarnamiai ir kt.) kilo 41 gaisras, juose žuvo 2 gyventojai. Miestuose užgesinti 2997 gaisrai (47 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3385 (53 proc.). 100 tūkst. šalies gyventojų teko 228 gaisrai. Ugnis sunaikino 133 pastatus, 184 transporto priemones, 307 gyvūnus, 2001 kv. m gyvenamojo ploto, o 4663 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (19,0 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (17,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (11,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,4 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (5,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,0 proc.), neatsargus rūkymas (2,6 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,2 proc.). Be to, įregistruoti 185 padegimai (2,9 proc.), o 441 gaisro (6,9 proc.) priežastys dar tiriamos. Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko ir 10 tūkst. 249 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 11 tūkst. 99 gelbėjimo darbai, šiemet darbų skaičius sumažėjo 7,7 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 3 tūkst. 929 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 1 tūkst. 409 darbai – techninė pagalba: nuo sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir pan. Pernai per 9 mėnesius ugniagesiai gelbėtojai atliko 2 tūkst. 297 techninės pagalbos darbus (iš jų net 2 tūkst. 44 darbai – dėl sniego, lietaus ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas), t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis sumažėjo 38,7 proc. 3 tūkst. 461 kartą ugniagesiai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2 tūkst. 51 darbas – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Pernai per tą patį laikotarpį pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams buvo teikta 1 tūkst. 856 kartus, t. y. šių darbų skaičius išaugo 10,5 proc. 1 tūkst. 213 kartų šiemet ugniagesiai padėjo žmonėms autoavarijose, kur, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ar kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 134 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 50 žuvusiųjų. Ugniagesiams gelbėtojams 316 kartų teko dirbti vandenyje ar ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 82 skenduolius, tarp jų 3 vaikus, išgelbėjo 35 gyventojus. Pernai per tą patį laikotarpį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 98 skenduolius, šiemet 16,3 proc. mažiau. Daugiausia žmonių šiemet nuskendo Vilniaus (20 gyventojų), Kauno (14) ir Šiaulių (8) apskrityse. Vyrų iš vandens telkinių ištraukta 4,6 karto daugiau nei moterų (iš vandens telkinių ištraukta 14 moterų), nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 50 metų. Remiantis 2018–2022 m. darbų vandenyje duomenimis, per 9 metų mėnesius iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai ištraukia 105 skenduolius, šiemet jų ištraukta 21,9 proc. mažiau. 527 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko budėti nukenksminant sprogmenis, 592 kartus likviduoti cheminius incidentus, 60 kartų rinkti gyvsidabrį ir kt. Per gelbėjimo darbus ugniagesiai išgelbėjo dar 293 gyventojus, iš jų 29 vaikus.
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją
|
|
