Gelbėdamiesi nuo potvynių, susiaurino upės vagą

Akmenos upės vaga Malūno gatvėje, prie vadinamojo beždžionių tilto susiaurėjo perpus. Upės vagą susiaurino molio pylimas. Gamtosaugininkai teigia, kad iki upės vidurio supiltas pylimas gali pakenkti. Tačiau pylimo šeimininkas teigia, kad dirbtinis skardis – vienintelis būdas apsisaugoti nuo potvynių.

Perpus Akmenos upės vagą susiaurinęs pylimas apsaugo vietinius gyventojus nuo potvynių. Tačiau gamtosaugininkai pataria šiek tiek susiaurinti į upę nušliaužusį pylimą.

Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta teigė, kad pylimas greičiausiai supiltas siekiant apsaugoti gyvenamą teritoriją nuo upės potvynių. Jo žiniomis, srovė pylimą buvo paplovusi, todėl jį teko iš naujo remontuoti.

„Akivaizdu, kad upės vaga negali būti tokia siaura. Pylimas greičiausiai nuslinko, todėl užima didesnę upės vagos dalį, negu galima. Upės jokiu būdu užversti negalima. Susiaurėjus vagai ir kilus potvyniui, upė nebepratekės ir vandens lygis pakils. Todėl apsaugai skirtas pylimas gali pridaryti dar daugiau žalos“, - sakė R.Kašėta.

Pasak jo, pylimas gali apsaugoti šalia esančią teritoriją nuo potvynių, tačiau būtina atlaisvinti dalį upės vagos.

Savo įmonės teritorijoje pylimą tvirtinantis verslininkas Rimas Zubernis pasakojo, kad pylimas prie upės yra jau daugybę metų. Tik prieš penkerius metus, norėdamas apsisaugoti nuo potvynių daromos žalos, jis ėmėsi pylimą tvirtinti.

„Pylimas čia susiformavęs natūraliai. Tačiau kasmet per liūtis pakilęs upės vanduo jį nuplauna. Įmonės teritorija, aplinkiniai namai priplūsta vandens. Jis pasiekia net namo pirmo aukšto langus. Todėl savo lėšomis ėmiau tvirtinti pylimą – dedame šakas, tada ant jų pilame molį. Ketinu jį sutvirtinti tinklu“, - pasakojo R.Zubernis.

Jo tvirtinimu, upės vaga ties jo pilamu pylimu visada buvo siauresnė. Ji dar labiau susiaurėjo, kai į upę nuslinko dalis supilto molio.

„Kadangi specialistai teigia, kad upės vaga per siaura, iškasiu nuslinkusį molį. Kol kas to neįmanoma padaryti, nes pylimas šviežiai supiltas, užvažiavus sunkiai technikai, viskas nugarmės į upę“, - sakė R.Zubernis.

Pasak verslininko, jis neplečia pylimo, tačiau nuošliaužų išvengti neįmanoma. Teritorija su pylimu yra vandens apsauginėje juostoje. Pylimas negali būti platesnis negu yra iš tikrųjų.

„2004 metais su miesto seniūnija, Aplinkos apsaugos agentūra ir vyriausiuoju rajono architektu suderinau pylimo atnaujinimo projektą. Savavališkai nieko negaliu daryti. Turiu laikytis nuostatų ir parengto projekto,“ – sakė R.Zubernis.

Jam projektas suteikė teisę pylimą tvirtinti ar kitaip atnaujinti. Verslininkas teigė, kad jam nėra tikslo siaurinti upės vagos ar pylimu plėsti teritorijos. Ant pylimo negalima nieko statyti, kadangi jį nuolat paplauna upės srovė. O praplatintas jis gali pridaryti dar daugiau problemų.

„Visi aplinkiniai kenčiame nuo potvynių. Jei ne pylimas, vanduo apsemia ne tik rūsius, bet ir gyvenamas patalpas“, - kalbėjo R.Zubernis.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto Antano Būtos, kitokio būdo apsisaugoti nuo potvynio nėra – tik pylimas.

„Pylimo aukštis ir plotis apskaičiuoti taip, kad atlaikytų potvynį. Tai, kad upės vaga šiek tiek susiaurėjo, nekelia pavojaus“, - sakė A.Būta.

• Rašyti komentarą (3)