|
|
|
„Klaipėdos istorijos ženklai“ – Klaipėdos miesto švietimo įstaigų keramikos projektas
Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus iniciatyva praėjusiais metais startavo projektas „Klaipėdos istorijos ženklai“, kuriuo buvo siekiama įprasminti 770-ąjį Klaipėdos miesto jubiliejų. Projekte dalyvavo 14-a ugdymo įstaigų ir 300 mokinių. Projektą koordinavo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos mokytojos Vida Daukšienė ir Romana Kulik, projekto partneris – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Visi norintys dalyvauti projekte galėjo kurti keraminius reljefus, kuriuos degė centro degimo krosnyse. Plytelės buvo lipdomos iš specialaus šamotinio molio, kuris yra tvirtesnis ir atsparesnis aplinkos poveikiui. Šis sprendimas buvo priimtas galvojant apie galutinę projekto dalį – Kalvystės muziejaus lauko sienos dekoravimą. Dekoruota siena taptų dar vienu turistų ir klaipėdiečių traukos objektu, prie kurios būtų galima ne tik fotografuotis, pasigrožėti Klaipėdos mokinių kūryba, bet ir susipažinti su Klaipėdos miesto istorija. Prasidedant pavasariui, Kalvystės muziejuje atidaryta sukurtų keraminių reljefų paroda. Tai vienas paskutinių projekto etapų. Čia eksponuojama per 100 dirbinių. Mokiniai savo rankomis lipdė ir atspindėjo svarbiausius Klaipėdos istorijos ženklus. Mokinių darbuose galima rasti net tik Klaipėdos senamiesčio atvaizdų, bet ir karalienės Luizės portretą, žinomiausias miesto skulptūras, tokias, kaip Katinas seno džentelmeno veidu ar Vaiduoklis. Keramikos technologija nėra tokia paprasta, kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti. Nulipdytus darbus pirmiausia reikėjo gerai išdžiovinti. Tam centras turi specialias džiovinimo krosneles, ir tik po to darbai buvo degami. Procesui paspartinti buvo įsigyta nauja degimo krosnis, kuri palaiko aukštą 1200 laipsnių degimo temperatūrą. Tik gerai išdžiovinus darbus, atliekamas pirmas degimas, kuris gali užtrukti iki 12 valandų. Tiek pat laiko darbai turi vėsti. Po to jie glazūruojami specialiomis glazūromis, kurios būtų skirtos šamotiniam moliui ir pritaikytos aukštai degimo temperatūrai. Tada darbai degami antrą kartą. Dėl sudėtingo proceso ir būtino laiko darbams atlikti, projektas užsitęsė kiek ilgiau negu buvo planuojama, tačiau galutiniu rezultatu liko patenkinti ne tik projekto dalyviai, bet ir organizatoriai. Atidarant parodą Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pasidžiaugė ir negailėjo gražių žodžių projekto dalyviams, įvertino mokinių kūrybiškumą. Tikėtina, kad naujai dekoruota siena jau greitai džiaugsis klaipėdiečius ir miesto svečius.
Sandra BRADAUSKIENĖ ir Violeta ČUMAK
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras
|
|
