Pajūrio naujienos
Help
2022 Lapkritis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke3101724
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Apklausa

Ar prieš senajam Kretingos parkui siūlant suteikti B. Burneikio vardą reikėjo viešos diskusijos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Saugumas rūpi, bet žino ne viską

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2022-11-15
Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistė Sandra Vasiliauskaitė lankėsi Joskaudų, Laukžemės kaimuose ir Darbėnų miestelyje, kur gyventojams pasakojo, kaip išvengti gaisro pavojaus. Lazdininkuose gyvenantis Juozas Stonkus su džiaugsmu pasidalijo, kaip rūpinasi savo saugumu.

Visoje Lietuvoje vykdoma akcija „Būk budrus – išvenk gaisro!“, kuria siekiama, kad gyventojai nuolat rūpintųsi savo namų saugumu ir elgtųsi atsakingai, kad mažėtų gaisrų tikimybė. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pabuvojo Joskaudų, Lazdininkų kaimuose, Darbėnų miestelyje, kad įsitikintų, kiek žmonės skiria dėmesio saugiems namams.

Detektorių – į kitą vietą

Joskaudų kaime gyvenanti Petronėlė Martinkuvienė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiąją specialistę Sandrą Vasiliauskaitę pasitiko su šypsena. „Man labai svarbus saugumas, bijau, kad gali kilti gaisras, todėl turiu ir dūmų detektorius, visuose ūkiniuose pastatuose yra išjungta elektra, kad netyčia pelės ko nepragraužtų“, – tikino moteris.

Joskaudiškė neseniai pasistatė naują krosnį, taip pat išsivalė kaminą. „Turiu pažįstamų, kurie man padeda ir ateina išvalyti kaminą. Tai padarėm prieš pradėdami kūrenti“, – įvardijo Petronėlė.

Savo saugumu besirūpinančiai moteriai buvo labai įdomu išgirsti specialistės rekomendacijas. Dūmų detektorių P. Martinkuvienė yra pakabinusi dviejuose kambariuose. Vienas jų – koridoriuje, tačiau ne centre ant lubų, o kampe ant sienos. „Smagu, kad rūpinatės savimi, tačiau tokioje vietoje pakabinti dūmų detektorių nėra pakankamai efektyvu. Daug naudingiau būtų, jeigu jis kabotų ant lubų“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Moteris patikino, kad taip ir padarys: „Nežinojau, kad yra didelis skirtumas, bet būtinai parinksiu jam kitą vietą.“

Dėmesys – elektros instaliacijai

Lazdininkuose gyvenantys Bronislava ir Juozas Stonkai aprodė krosnį, papasakojo, kaip užtikrina savo saugumą. „Kūrename sausomis malkomis, taip pat džioviname bulvių lupenas ir beriame specialius miltelius, kurie pravalo kaminą“, – sakė Juozas, prisipažinęs, kad kaminą valė senokai.

Šalia krosnies pora neturėjo reikiamos 1 kv. m skardinės plokštės, ant kurios, atidarius dureles, galėtų byrėti karšti pelenai, jeigu taip nutiktų. „Negalime tos skardos pakloti, nes pro tą vietą vaikščiojame ir visur išnešiotume šiukšles. Tačiau mes kūrename labai atsargiai – niekada neiname miegoti, kol neatvėsta krosnis, taip pat nuolat išvalome pelenus“, – dalinosi B. Stonkuvienė.

S. Vasiliauskaitė atkreipė dėmesį, kad to gali ir nepakakti: „Žmonės sako, kad laikosi saugumo reikalavimų, tačiau kažkodėl vis tenka vykti į gaisrus.“ Senjorų pora pasirūpino elektros instaliacija. „Esu buvęs elektrikas, todėl visuose namuose esu sudėjęs saugiklius – jeigu tik kur nors „užtrumpina“, iš karto suveikia saugikliai“, – tikino J. Stonkus.

Lazdininkų gyventojai namuose nebuvo pasikabinę dūmų signalizatoriaus, todėl specialistė patarė: nenorint sugadinti lubų ir gręžti, jį priklijuoti dvipuse lipnia juosta, taip pat paklausė, kodėl jie baiminasi įsirengti detektorius. „Mums atrodo baisoka jį kabinti ant plastikinių lubų, kad nebūtų blogiau“, – išsakė Bronislava.

S. Vasiliauskaitė paaiškino, kad į dūmų detektorius dedasi elementai, todėl prietaisas nekaista ir yra saugus naudoti.

Užėjus pas netoliese gyvenantį Stasį Galdiką pastebėta ir tvarkinga elektros instaliacija, ir įrengti dūmų detektoriai. Tiesa, vienas kiek per arti viryklės. „Yra suveikęs: vieną kartą – kai gaminau, antrą – kai dariau remontą, tačiau daugiau ne“, – tikino vyras.

Savo name Lazdininkų gyventojas kūrena krosnį, todėl stengiasi išvalyti ir kaminą. „Valiau sezono pabaigoje, taip pat tai darau pajutęs, kad sumažėja trauka. Manau, kad dabar valysiu jau kokį sausį“, – atskleidė Stasys.

Paklaustas, ar dokumentus laiko vienoje vietoje, vyras patikino, kad taip: „Tapatybės kortelę netgi nešiojuosi su savimi.“

„Svarbu dokumentus laikyti vienoje vietoje ir žinoti, kur jie yra, kad prireikus, kuo greičiau žmogus galėtų juos pasiimti“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Tame pačiame kaime gyvenanti Joana Rusienė į vidų neįsileido, tačiau sutiko pasikalbėti su specialiste. Moteris tvirtino, kad kaminą valo, kai pajaučia, jog trauka yra mažesnė, elektros instaliacija yra tvarkinga, elektra dingsta tik per audras. „Taip pat gaunu pranešimus į mobilųjį telefoną apie artėjančias audras, kitą svarbią informaciją“, – kalbėjo ji.

Joskaudiškė Petronėlė Martinkuvienė (dešinėje) tikino, kad baiminasi galimo gaisro pavojaus, todėl yra atsargi.

Padovanojo dūmų detektorių

Dar trys gyventojai buvo aplankyti Darbėnuose. Čia šiltai priėmė Algirdas, kuris mielai aprodė ir savo šildymo katilą. „Ir iš viršaus, ir iš apačios valau kartą per mėnesį. Esu pasidaręs ir naujas kopėčias ant stogo, kad galėčiau pasiekti kaminą. Kai valau, išbyra vos saujelė suodžių“, – teigė vyras, atskleidęs, kad anksčiau yra tekę patirti, ką reiškia, kai kamine dega suodžiai.

Vyras taip pat naujai susitvarkė elektros instaliaciją, išjungia elektrą tiek ūkiniuose pastatuose, tiek kituose lauke veikiančiuose įrenginiuose, kai jų nenaudoja. „Įsijungiu tik tada, kai reikia“, – akcentavo jis.

Paklausus apie dūmų detektorius, Algirdas prisiminė, kad galimai jiems reikia pakeisti elementus. „Kai pasakėt, prisiminiau, kad kažkurie skleidžia pypsėjimo garsą, tai dabar bus proga pasikeisti elementus. Gerai, kad atvažiavot“, – šypsojosi Algirdas.

Kaimynystėje gyvenantis Antanas Mockus savo namuose yra įsivedęs visą priešgaisrinę sistemą: „Dabar nesu pasipildęs kortelės, ketinu tai padaryti, tačiau ankščiau visada gaudavau pranešimus į telefoną, jeigu kažkas įėjo į namus, apie kitus pavojus.“

Namus vyras šildo gamykliniu katilu. „Kūrenu malkomis iš savo miško, – sakė A. Mockus, pripažinęs, kad kaminą valė seniai. – Čia gyvename 6–7 metus, tai kaminą pirmą kartą išvaliau tik po 5 metų.“

Elektros instaliaciją vyras yra įvedęs naujai, todėl jokių atvirų rozečių ar laidų namuose neturi.

Neseniai pastatytą sieninę krosnį pakvietė apžiūrėti ir netoli Antano gyvenanti Dovilė Intaitė. „Kai tik vyras grįžta iš Norvegijos, pasirūpina išvalyti kaminą. Dabar tai darys artimiausius mėnesius“, – teigė ji.

Namuose – nė vieno dūmų detektoriaus, todėl vyriausioji specialistė moteriai vieną tokių padovanojo. „Rekomenduočiau pasikabinti ne patalpoje, kurioje gaminate ir yra garų, o miegamajame“, – apibendrino S. Vasiliauskaitė.

Situacija gerėja

„Kasmet lankome gyventojus ir matome gerėjančią situaciją – senuose namuose elektros instaliacija keičiama į naują, senos krosnys – į gamyklinius šildymo katilus, atsisakoma šildymo kietu kuru ir pasirenkami kiti alternatyvūs šildymo būdai. Vienas ženklų, ar žmonės pakankamai rūpinasi savo saugumu, – veikiantys autonominiai dūmų signalizatoriai ar įrengtos priešgaisrinės signalizacijos namuose. Dažnai pastebime, kad, jei žmogus pats įsirengė tokią saugos priemonę, tai ir kaminai bei krosnys bus tinkamai eksploatuojami, o elektros instaliacija – neapleista“, – situaciją apibendrino tarnybos vyriausioji specialistė S. Vasiliauskaitė.

Šiuo metu rajone yra kilę 111 gaisrų, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 117. Dažniausia gaisrų priežastis šaltuoju sezono metu – užsidegę suodžiai. Kamino viduje susidaro didelis karštis, kuris gali pasiekti net 1 tūkst. 200 laipsnių temperatūrą ir taip uždegti medinę perdangą ar stogo konstrukcijas. Ne vienas gaisras kilo ir dėl iš kamino išlekiančių žiežirbų, kurios, nukritusios ant stogo, užsiliepsnoja. „Reikėtų mažiau kūrenti vėjuotą dieną, turėti kaminuose žiežirbų gaudykles arba stogelius, apžiūrėti stogus, kad nebūtų net menkiausių plyšių, ypač prie kamino“, – patarė S. Vasiliauskaitė, pasidžiaugusi, kad gyventojai suodžius išvalo prieš šildymo sezoną. Vis dėlto nereikia pamiršti kaminus išvalyti pakartotinai sausio ir balandžio mėnesiais, nes būtent pirmoje metų pusėje suintensyvėja ugniagesių gelbėtojų išvykimai dėl degančių suodžių.

Dar viena pasikartojanti gaisrų priežastis – pelenai. Dėl jų dega plastikiniai kibirai, rūsiai, šiukšlių konteineriai, tvartai, daržinės. „Pelenai „gyvybingi“ gali išbūti iki 3–4 dienų, todėl draudžiama juos kratyti arti pastatų, patartina užpilti vandeniu. Kai atvėsta orai, pastatuose taip pat pradeda „darbuotis“ įvairūs graužikai“, – atkreipė dėmesį specialistė.

Kretingos rajone ne vienas pastatas ir automobilis užsidegė būtent dėl pelių ar žiurkių pragraužtų elektros laidų. „Tokiu atveju pastatuose reikia elektros instaliaciją papildomai apsaugoti šarvais ar plieniniais vamzdžiais ir naikinti graužikus specialiomis priemonėmis arba – gal jau laikas pagalvoti apie naują augintinį – katiną“, – kalbėjo S. Vasiliauskaitė.

Darbėniškis Antanas Mockus pasidalijo, kad ne tik yra įsirengęs naują elektros instaliaciją, bet namuose turi ir visą priešgaisrinę sistemą.

Labiau domisi jaunesni

Gaisras visada būna nelauktas ir netikėtas, jei jis nėra sukeltas tyčia. Gaisrai gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai tai įvyksta dėl žmogaus neapdairumo, neatsakingumo ar tiesiog nežinojimo. „Mano manymu, svarbu savo turtą apdrausti. Kiekvienas pastato savininkas ar gyventojas turėtų apžiūrėti potencialius pavojus, dėl ko gali kilti gaisras, ir kalbėtis su šeimos nariais, įskaitant ir mažiausius vaikus, apie tai, kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju, jei įvyktų tokia nelaimė“, – kalbėjo S. Vasiliauskaitė.

Anot specialistės, jau 4 metų vaikus galima mokyti, kad, išgirdus autonominio dūmų signalizatoriaus suveikimo garsą, turi būti pasirengę evakuacijai – kad žinotų savo gyvenamosios vietos adresą ir gebėtų paskambinti skubios pagalbos numeriu 112, pranešti apie įvykį, jei to negalėtų padaryti suaugęs žmogus. Taip pat, jei galimybės leidžia, mažą gaisrą galima prislopinti gesintuvais. „Vis dar pasitaiko, kad gyvenamųjų namų savininkai neturi, nors tiek name, tiek garaže privalo būti ne mažesnis kaip 4 kg miltelinis gesintuvas“, – dar vieną saugos priemonę įvardijo S. Vasiliauskaitė.

Rūpintis savo saugumu būtina, o, kaip iliustruoja ir statistika, gaisro išvengti galima tinkamai tam pasirengus. „Mes gaisrą užgesinsime, bet pasekmės liks žmonėms. Kartais jos būna itin skaudžios, todėl geriau savo saugumu pasirūpinti dabar, – akcentavo vyriausioji specialistė Sandra, pasvarsčiusi, kad savo saugumu dažniau rūpinasi jaunesni žmonės. – Esu pastebėjusi iš savo darbo patirties, kad jaunesniems žmonėms yra įdomiau, kaip padaryti, kad namai būtų saugūs, jie klausinėja, kur geriau pakabinti dūmų detektorių, kokias sistemas įsivesti ir panašiai. Iš vyresniųjų neretai tenka išgirsti, kad tiek metų jau nugyveno, ir nieko nenutiko.“

---

Kas namuose gali sukelti gaisro pavojų:

*krosnyje ar dūmtraukyje matomi įskilimai ir plyšiai;

*ant krosnių ir šalia jų daug degiųjų medžiagų;

*krosnys suodinos, aprūkusios;

*krosnys be pakuros durelių arba jos netvarkingos;

*šalia krosnies esanti degi grindų ir sienų danga neapsaugota nedegiomis medžiagomis;

*dūmtraukiai netvarkingi, palėpėse neišbaltinti, iš dūmtraukių nevalomi suodžiai;

*elektros laidai netvarkingi, nepritvirtinti prie sienų ar lubų, pažeista jų izoliacinė medžiaga;

*netvarkingi kištukiniai lizdai, kištukai, paskirstymo dėžutės, jungikliai;

*į vieną elektros lizdą įjungta daug buities prietaisų;

*elektros lizde įjungti ir buities elektriniai prietaisai, kurie nėra nuolatos naudojami, pvz., skalbimo mašinos, telefonų įkrovikliai, virduliai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas