|
|
|
Sukilo prieš tvenkinio užtvėrimą
Šimtas Padvarių kaimo gyventojų pasirašė protestą, kad grafų Tiškevičių trečiojo tvenkinio pakrantė nebūtų užstatyta gyvenamaisiais namais ir, kaip lig šiolei, liktų padvariškių bei Kretingos miesto žmonių poilsio vieta. “Mums, Padvarių kaimo gyventojams, grafo Tiškevičiaus trečiasis tvenkinys yra vienintelė vieta, kur galima maudytis. Prie maudyklos yra 50 m pločio apsauginė žalioji zona. Mes nesutinkame, kad žaliojoje zonoje būtų statomi gyvenamieji namai, nes ir LR Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gyvenamieji namai turi būti statomi ne arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos”,- teigiama protesto rašte, adresuotame Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Administracijos direktorius Valerijonas Černeckis yra detaliojo plano, rengiamo tikslu pakeisti žemės tvenkinio pakrantėje paskirtį - iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, - organizatorius. Ši žemė priklauso čia pat, tvenkinio pakrantėje sodybą jau turinčio verslininko Juozo Maksvyčio šeimai. Detalųjį žemės sklypo planą dėl žemės ūkio paskirties pakeitimo rengia uždaroji akcinė bendrovė “Progresyvūs projektai” Klaipėdoje. Klaipėdoje, bendrovės patalpose šį ketvirtadienį, balandžio 10 d., 10 val. numatytas plano viešas svarstymas, kuriam įvykus planas teikiamas rajono Savivaldybės tarybai tvirtinti. Viešasis plano svarstymas yra galimybė gyventojams bei kitiems suinteresuotiems šios teritorijos užstatymu asmenims pateikti savo pretenzijas, reikalavimus. Gyventojai pasipiktinę, kad plano svarstymas organizuojamas Klaipėdoje. “Kodėl Klaipėdoje? Ar ne todėl, kad norėjo, jog kuo mažiau žmonių apie tai žinotų ir atsidurtų prieš faktą, kada kils namai, ir nieko nebepakeisi. Juk Juozas Maksvytis pažįsta ir Padvarių bendruomenės aktyviausius žmones, kodėl juos ignoruoja? Aš turiu pinigų - esu galingas. Jūs neturit, būkit kvailesni”,- piktinosi buvusi Padvarių bendruomenės “Trys tvenkiniai” pirmininkė Renata Bumblienė. Valerijonas Černeckis pripažino, jog susipažinti su detaliuoju planu padvariškiai neturėtų važiuoti į Klaipėdą, viešasis svarstymas turėtų vykti Kretingos kaimiškosios seniūnijos patalpose. “Kaip planavimo organizatorius užtikrinu pakartotiną šio detaliojo plano svarstymą Kretingoje”,- žadėjo V.Černeckis. “Progresyvių projektų” architektė-planuotoja Asta Ežerskytė patvirtino, jog pagal parengtą detalųjį planą nuo tvenkinio vandens pakrantės iki statybos zonos numatytas tik 10 metrų atstumas. “Čia yra ne kaimas, o gyvenvietė, todėl 10 metrų nuo vandens atstumas yra leistinas”,- patikino ji. Padvariškių protesto bangą sukėlusi tvenkinio pakrantės žemė kaip sklypas žemės ūkio paskirčiai, dabartinio rajono Žemėtvarkos tarnybos vadovo Daliaus Vitkaus duomenimis, buvo suformuotas apie 2000 metus, kai tarnybai vadovavo Kazys Maksvytis - Juozo Maksvyčio brolis. Suformuoti šioje vietoje žemės ūkio paskirties sklypą buvo ydinga. Tą pripažino daugelis - ir žemėtvarkos specialistai, ir rajono Savivaldybės vadovai. Iš miesto pusės tvenkinio pakrantė buvo išsaugota rekreacijos poreikiams - užsodintas parkas, įrengtas pliažas. Tačiau Padvarių pusės krantas poilsiautojų mėgiamas ne mažiau, ypač kaimo gyventojų. “Penktadieniais, šeštadieniais čia ilsėdavomės su vaikais, šeimomis. Paskutinį dar švaraus vandens telkinį iš visų nori atimti ir vieni užsitverti. Nieko nebepadarysim. Iš tikrųjų pakrantę praradom apie 2000-uosius, tik to nežinojom. Jų buvo ramiai išlaukta tuos septynerius metus ir susitvarkyta”,- kalbėjo “Trijų tvenkinių” bendruomenei šiandieną vadovaujanti Renona Kaubrienė. Atsakyti į Padvarių kaimo žmonių protestą J.Černeckis įpareigojo rajono Savivaldybės architektą Joną Petrulį. Architektas paaiškino, jog sklypo savininkai ir šiandieną, nepradėję jokių statybų, turi teisę aptverti savo sklypą iki 1,5 m nepramatoma arba iki 2 m ažūrine tvora. “Dar tuomet, kai per Žemėtvarkos tarnybą prie sau priklausančio sklypo prisijungė šį žemės ūkio paskirties žemės plotą, užblokavo ir priėjimą prie tvenkinio kaimynams. Čia jau prasideda moralės dalykai, o įstatymas yra šaltas”,- teigė J.Petrulis. Juozas Maksvytis prisipažino, jog pateko į nemalonią situaciją. Sužinojęs kaimynų norus dar prieš viešąjį sklypo detaliojo plano svarstymą, jis nusprendė statyti ne tris, kaip planavo, o du vienaaukščius su mansarda namus. Vietoj planuoto trečio paliks žalią plotą. Jo teigimu, pliažas su maudymosi vieta iš Padvarių pusės ir taip yra ne jo, o valstybės žemėje. Nežada žmogus ir pakrantės užtverti, o tik sutvarkyti. Sakosi dvejus metus Savivaldybėje vargo, kol gavo leidimą rengti sklypo detalųjį planą. “Tie namukai - dviem mano sūnums. Norime šeima gyventi kartu”,- sakė Juozas Maksvytis. Padvariškių proteso jis nesitikėjęs. “Ketvirtadienį pats suorganizuosiu transportą ir nuvešiu aktyviausius kaimo bendruomenės narius, visus, kurie norės, į Klaipėdą susipažinti su detaliuoju planu”,- patikino jis.
|
|
