|
|
|
Daugiau virinto vandens ir mažiau dantų pastos su fluoru
Apie 70 procentų suaugusio žmogaus organizmo sudaro vanduo. Jis turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Žmogus savo kūną turi nuolat papildyti kokybišku vandeniu – be bakterijų ir virusų, atitinkančiu visas higienos normas. Kretingos mieste vandens kokybė atitinka visus reikalavimus, tačiau iš jo kol kas neišvalomas fluoras. Kaimų gręžinių vandenyje aptinkamų geležies, fluoro arba amonio kiekis leistinas normas viršija. „Kretingos miesto vanduo atitinka visas Lietuvos ir Europos Sąjungos nustatytas normas, išskyrus fluorą. Jo kiekis vandenyje svyruoja nuo 1,7 iki 2 miligramų litre. Leistinas kiekis yra 1,5 miligramo. Tačiau dar šiais metais Kretingoje bus pastatytas nufluorinimo įrenginys. Bendrovė „Filtrėja“ laimėjo konkursą ir pradės įrengimo darbus. Tačiau tai, kad fluoro kiekis viršija leistiną, dar nereiškia, kad vanduo yra pavojingas žmogaus sveikatai. Kaimų vanduo neatitinka ir daugiau reikalavimų. Kaimų gręžiniuose per daug ne tik fluoro, bet ir geležies, amonio. Tačiau vėlgi - neleistinų medžiagų kiekis nėra toks milžiniškas, kad kenktų sveikatai“, - teigė bendrovės „Kretingos vandenys“ inžinierius-technologas Arūnas Mačiulis. Didesnis fluoro kiekis tam tikrais atvejais gali pakenkti vaikams, jei jie šios medžiagos gauna ir su vandeniu, ir su dantų pasta. Kretingos rajono vandenyje yra pakankamai fluoro, todėl dantų pastos su fluoru pirkti nereikėtų. Nuo per didelio fluoro kiekio gali būti pažeistas besiformuojantis danties audinys. „Kadangi Kretingos rajone fluoro kiekis yra per didelis, gyventojai, ypač vaikai, turėtų laikytis paprastų profilaktinių priemonių – gerti virintą vandenį. Odontologai pataria nenaudoti dantų pastos su padidintu fluoro kiekiu. Tėvai vaikus turėtų mokinti taisyklingai valyti dantis – išspjauti dantų pastą, gerai išskalauti burną. Vaikams ypač naudingii pieno produktai, o profilaktiškai naudojamas vitaminas C padeda fluorui pasišalinti iš organizmo“, - sakė Visuomenės sveikatos centro Kretingoje vyriausioji specialistė Irena Baltiejienė. Fluoro 3 kartus daugiau negu nustatyta normose rasta Leliūnų, Laivių, Dvaralio, Gargždelės, Juodupėnų, Nasrėnų ir kitų kaimų vandenyje. Amonio aptinkama vandenyje tų kaimų, kur yra stovėjusios fermos. Amonis – tai įvairūs nitratai, atsiradę ten, kur buvo teršiama – buvusiose karvidėse, fermose. Daugiausiai – šešis kartus – amonio kiekis vandenyje viršytas Gintarų kaime. Tačiau A.Mačiulis patikino, kad normos nėra tiek viršijamos, kad pakenktų žmogaus sveikatai. Daugelyje rajono vandens gręžinių per daug ir geležies. Pasak A.Mačiulio, geležis žmogaus organizmui yra reikalingas elementas. Tačiau kai jo vandenyje per daug, vanduo turi nemalonų geležies kvapą ir skonį. Ilgai naudojant tokį vandenį, paruduoja vonios, kriauklės, unitazai. Stovintis vanduo pagelsta, susidrumsčia, o po ilgesnio laiko atsukus čiaupą, iš pradžių bėga rusvas vanduo. Pasak I.Baltiejienės, geležis poveikio sveikatai neturi, ji tik pablogina vandens kokybę. Vanduo nugeležinamas tik Kretingoje ir Vydmantuose. Ateityje bendrovė „Kretingos vandenys“ gyvenvietėse planuoja įrengti vandens filtrus, kurie pagerintų vandens kokybę. Pirmieji eilėje – Salantai, Darbėnai, Kartena. „Į tas gyvenvietes, kur yra tik keli vandens abonementai, siūloma geriamąjį vandenį atvežti, nes statyti filtrus – neekonomiška“, - kalbėjo A.Mačiulis. Jo nuomone, geriau gerti gręžinio, bet ne šulinio vandenį. Šuliniuose daugiau druskų, o iš gręžinių vandens išvalomos bakterijos, jis sterilesnis. Pasak A.Mačiulio, bakterijomis užteršto vandens Kretingos rajone pasitaiko retai. Dažniausiai jis būna užterštas dėl pačių gyventojų kaltės. „Pavyzdžiui, trūksta vamzdis, kuris eina per tvartą. Dėl ten esančios nešvaros, bakterijos gali patekti ir į geriamąjį vandenį. Bakteriologiškai užterštą vandenį išvalome jį chloruodami“, - pasakojo A.Mačiulis. Tiriant Kretingos rajono vandens kokybę, laboratorijose darbuotojai nustatinėja, ar vandens mėginiuose nėra E coli ir Kalifornijos bakterijų, žarnyno enterokokų, kurie gali sukelti organizmo apsinuodijimą. Taip pat ištiriamas kvapas, vandens pralaidumas elektrai, pH, fluoro, amonio, geležies kiekis. A.Mačiulis teigė, kad vandens kokybei gali pakenkti ir seni vamzdynai. Tačiau jiems pakeisti reikia didžiulių lėšų, ir kol kas tai nenumatoma. „Žmonės namuose naudoja nedidelius virtuvinius filtrus. Įvairūs buitiniai filtrai išvalo maistui naudojamą vandenį tik nuo nuosėdų, kurios kenkia buitiniams prietaisams, tačiau vandens kokybės jie nepagerina“, - sakė A.Mačiulis. Vanduo žmogaus organizmui yra būtinas. Jei negertume vandens, mirtume jau po savaitės. Troškulį žmogus pradeda jausti netekęs 1-1,5 litro vandens. Mokslininkai nustatė, kad žmogus gėrimui, buičiai ir kitoms savo gyvenimo sferoms per parą vidutiniškai sunaudoja 100-600 litrų vandens. Jo viduramžiais žmogui per parą prireikdavo tik 15 litrų.
|
|
