|
|
|
Pro oro uosto pasienio punktą – be paso
Palangos oro uoste nusileido lėktuvas su pirmaisiais keleiviais, kuriems jau nebereikėjo muitinės postuose rodyti pasų. Sekmadienį Lietuvos oro uostuose panaikinta Šengeno erdvės sienų kontrolė.
Nuo šio savaitgalio lietuviams, keliaujantiems po Šengeno erdvės šalis, atvykus nebereikės lūkuriuoti prie pasieniečių kabinų oro uostuose. Šios kabinos sekmadienį Palangos oro uoste buvo tuščios. Iš Danijos sostinės Kopenhagos atskridusio lėktuvo keleiviai patraukė tiesiai prie savo bagažo. „Šengeno erdvės sienų kontrolės panaikinimas visų pirma patogus keleiviams. Tiek lietuviams, vykstantiems į Šengeno šalis, tiek Šengeno valstybių piliečiams, skrendantiems į Lietuvą, nebereikės muitinės postuose rodyti pasų. Keičiasi ir keliavimo taisyklės nepilnamečiams. Jiems nebereikės nė vieno iš tėvų sutikimo, kaip buvo iki šiol. Seniau, jei vaikas keliaudavo, pavyzdžiui, su motina, jam reikėdavo tėvo sutikimo ir atvirkščiai. Įsigaliojus Šengeno erdvei, to nebebus“, - sakė Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos apsaugos skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Rimkevičius. Jo nuomone, Šengeno erdvės sienų kontrolės panaikinimas oro uoste nesukels netvarkos. Atvirkščiai, prie bendros Šengeno informacinės sistemos prisijungę šalies pareigūnai galės operatyviai keistis informacija apie nusikaltimus, efektyviau kovoti su nelegalia migracija, tarptautiniu nusikalstamumu, automobilių vagystėmis, narkotikų ar ginklų kontrabanda. „Visos tarnybos oro uoste išlieka. Patalpas stebi vaizdo kameros, Palangos oro uostą visą parą saugo pasieniečiai. Beje, Palangos oro uostas – vienintelis Lietuvoje, kur apsaugą vykdo pasieniečiai“, - pasakojo J.Rimkevičius. Oro uoste darbo vietų nesumažėjo. Jame išliko muitinės postai, visi darbuotojai išsaugojo savo darbo vietas. Prieš panaikinant Šengeno erdvės sienų kontrolę, Palangos oro uostas buvo rekonstruotas. Jame įrengta atskira atvykimo salė Šengeno šalių keleiviams. Patalpų statyba kainavo 11 mln. litų, pasieniečių darbo vietų pritaikymas ir modernizavimas - 3,6 mln. litų. Lietuva įvykdė projektų už daugiau negu 615 mln. litų. Trys šalies oro uostai – Palangos, Vilniaus ir Kauno – privalėjo rekonstruoti oro uosto patalpas pagal Šengeno erdvės reikalavimus. Pagal juos Šengeno šalių keleivių srautai turi būti atskirti nuo įprastų keleivių srautų. „Mūsų oro uostas atitinka visus reikalavimus: viskas vyksta sklandžiai ir esame visiškai pasirengę priimti Šengeno šalių keleivius“, - sakė Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas. Jis kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministru Algimantu Vakarinu pasveikino 50 pirmųjų Šengeno erdvės keleivių, atvykusių į Palangos oro uostą. L.Kvietkauskas mano, kad Šengeno šalių keleiviai sudarys apie 20 procentų visų Palangos oro uosto keleivių. Didžiausi keleivių srautai į Palangą atskrenda iš Danijos, Norvegijos, Švedijos. Tačiau visų išvykstančiųjų laukia tos pačios saugumo procedūros. Ir Šengeno, ir jam nepriklausančių šalių keleiviai prieš įlipdami į lėktuvą privalės praeiti muitinės patikrą, parodyti asmens dokumentus, atlikti kitas privalomas procedūras. „Registracijos skrydžiui procedūros išlieka tos pačios – visi oro uostai turi užtikrinti keleivių saugumą“, - sakė Aviacijos saugumo ir klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas Stanislovas Jomantas. „Šengeno keleiviams muitinės postuose paso nebereikės rodyti, tačiau pasą keleiviui turėti bus privalu. Visų pirma, be paso neįsėsi į lėktuvą. Be to, asmens dokumento reikia ir dėl saugumo bei patogumo. Jo gali prireikti viešbutyje, kreipiantis į policiją ar kitas įstaigas“, - kalbėjo J.Rimkevičius. Šengeno erdvei priklauso visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Airiją ir Jungtinę Karalystę. Yra šalių, kurios nėra ES narės, tačiau yra pasirašiusios Šengeno sutartį, pavyzdžiui, Šveicarija.
|
|
