Ugniagesiai gelbėtojai mokėsi dirbti griuvėsiuose

„Karo Ukrainoje fone turim būti viskam pasiruošę“, – sakė viršininkas Eugenijus Bertašius. Jis neabejojo, kad pratybos ugniagesiams gelbėtojams buvo naudingos.

Kretingoje šiandien baigsis pratybos, kurių metu visų pamainų ugniagesiai gelbėtojai mokėsi gelbėti žmones, užgriuvus pastatams.

Karas verčia ruoštis

Kaip sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius, tokias pratybas Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, panaši specialiųjų tarnybų treniruotė pastarąjį kartą surengta maždaug prieš 6-erius metus, kai Vilniuje buvo griaunamas Žalgirio stadionas.

„Mūsų kraštas yra saugioje vietovėje seismologijos požiūriu, žemės drebėjimų nebūna. Tačiau karo Ukrainoje fone situacija keičiasi, ir turime būti pasiruošę viskam“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė E. Bertašius.

Keturias dienas trukusiose pratybose dalyvavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) Pajėgų valdymo skyriaus pareigūnai, taip pat Palangos, Klaipėdos ir Kretingos rajono priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai gelbėtojai.

Sutarus su savininku, pratybos vyko didelėje buvusios lapių fermos teritorijoje. Pagal scenarijų, „griuvus“ dviejų aukštų pastatui, nukentėjusiuosius, o tiksliau realaus svorio ir ūgio suaugusiųjų ir vaikų manekenus, išslapstytus tarp betoninių blokų, reikėjo surasti ir taisyklingai, saugiai ištraukti. Nelaimę įvertino, sprendimus, kuriuos gelbėjimo darbus ir kur atlikti pirmiausia, kiek ir kokie įrankiai tam reikalingi, atlikus žvalgybą, priėmė operacijos vadovas.

Nukentėjusiesiems iš griuvėsių išlaisvinti buvo naudojami įrankiai – nuo paprasčiausio iki sudėtingiausio.

Veikė pagal scenarijų

Ugniagesiai gelbėtojai veikė paskirstyti į kelias zonas. Vienoje – siena buvo užvertusi du žmones, kitoje – krūva blokų užspaudusi 4 asmenis, trečioje zonoje teko vaduoti du nelaimėlius, kuriuos prispaudė lubos ir užgriuvo baldai. Atliekant gelbėjimo darbus, buvo naudojami įrankiai nuo primityvių grandininių ir diskinių pjūklų medinėms atramoms ar bloko konstrukcijoms nusipjauti, iki pneumatinių pagalvių ir hidraulinių plėstuvų, cilindrų bei grandinių.

Ugniagesių pratybas stebėjo Klaipėdos PGV priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir komandų viršininkai, taip pat kolegos iš Skuodo, Plungės ir Gargždų. Į lapyno teritoriją suvažiavusios 5-ios lengvosios mašinos ir 7 gaisriniai sunkvežimiai, susirūpinę pareigūnai negalėjo nepatraukti ir smalsuolių dėmesio, bet jų nebuvo daug.

„Šioms pratyboms vietos ieškojome visoje apskrityje. Pavyko rasti būtent čia, kur atokiau, ramiau, gyventojams nekėlėm panikos“, – sakė E. Bertašius.

Anot jo, seniūnaičiu prisistatęs pilietiškas žmogus pasidomėjo, kas teritorijoje vyksta. Pasiteirauti stabtelėjo ir vienas kitas automobiliu pro šalį važiavęs žmogus. Sužinoję, kad tai – pratybos, jie atsisveikindavę su šypsena.

Užsiėmimai kasdien trukdavo po 3 valandas. Anot viršininko, darbo griuvėsiuose „pačiupinėti“ teko visoms keturioms ugniagesių gelbėtojų pamainoms. Užduotys joms buvo paruoštos panašios. E. Bertašius įsitikinęs, kad visi pareigūnai žinotų, ką tokiose situacijose turi daryti, ir sugebėtų.

• Rašyti komentarą (0)