Žaliosios atliekos vis dar klaidžioja po ne tuos konteinerius

Astos Veisienės pastebėjimu, Jokūbavo kapinės – pavyzdys, kaip turi būti rūšiuojamos kapinių atliekos.

Šalikelėse prie namų – krūvos nugenėtų, bet nesusmulkintų medžių šakų, į biologiškai yrančių atliekų konteinerius bulvių lupenos ar sutręšę vaisiai sumesti plastikiniuose maišuose, o išravėti kapų augalai, žvakidės, dirbtinės gėlės ir net automobilių padangos sumaišyti pervien. Tai realybė, su kuria komunalininkams tenka susidurti kasmet.

Jei lupenos – maišeliuose, važiuok į Dumpius

Šio mėnesio viduryje iš Kretingos miesto į Ankštakių kompostavimo aikštelę bus pradėtos vežti žaliosios atliekos. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Rimanto Žiaušio, visa, kas netilpo į rūšiavimo konteinerį, gyventojai gali nemokamai pristatyti ir savo ruožtu, atliekų kiekis neribojamas. Bet svarbiausia, ką kretingiškiai turėtų atsiminti: su plastikiniais maišiukais į konteinerius biologiškai skaidžių atliekų dėti negalima, aikštelė tokių nepriima, o ardyti, plėšyti ir turinį iškratyti – ne komunalininkų pareiga, tai neįskaičiuota nei į jų darbo sąnaudas, nei į tonos atliekų pridavimo kainą.

Netvarkingai išrūšiuotos žaliosios atliekos į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC) bus išsiųstos kartu su mišriųjų atliekų srautu, ir už sutvarkymą reikės mokėti pagal pateiktas sąskaitas. Pasak įmonės „Kretingos komunalininkas“ Atliekų tvarkymo skyriaus vedėjos Astos Veisienės, vienos tonos mišriųjų atliekų sutvarkymo kaina dabar siekia 105,47 euro su PVM, bet tai kol kas yra viena mažiausių kainų tarp Lietuvos regionų.

„Didele dalimi lemia konteinerių turinys: kuo mažiau atliekų, kurios netinka deginti, pūdyti ar perdirbti, – tuo pigiau. Brangiausiai atsieina, kas paliekama dūlėti sąvartyne, mat prisideda taršos mokestis“, – patikslino direktorius. Jo teigimu, KRATC administruojamame Dumpių sąvartyne užkasama 4 procentai tokių atliekų, kai kituose regionuose, neturinčiuose modernių perrūšiavimo linijų bei galimybės sudeginti, – ir apie 10–15 procentų.

Plastikiniais biologiškai skaidžių atliekų konteineriais yra aprūpintos visos Kretingos miesto individualios valdos, o daugiabučių gyventojai naudojasi konteineriais, esančiais įrengtose požeminėse aikštelėse prie namų. Bėda ta, kad kai kurie daugiabučių gyventojai žaliąsias atliekas vis tiek meta ne į joms skirtus konteinerius – ypač rudenį, prasidėjus obuolių metui, kai surenkama daug krituolių.

Tiek KRATC, tiek „Kretingos komunalininkas“ žmones skatina sodo bei daržo atliekas kompostuoti savo sodybose. „Nauda – dviguba, nes kompostuojant ir atliekos tvarkomos tvariausiai, ir puiki galimybė pasigaminti natūralių trąšų. Kompostavimo konteinerių mes turime pakankamai – kam jų trūksta, tegul tik kreipiasi“, – paragino įmonės ekonomistė Eglė Alonderienė.

Šakų gabaritai – ne tie

Ji kalbėjo ir apie nugenėtų medžių šakų problemą. Pagal su Savivaldybe suderintą grafiką tiek iš miesto, tiek iš seniūnijų kompostuoti į Ankštakius jos gabenamos dukart per metus – rudenį ir pavasarį. Pavasarinis išvežimas jau prasidėjo ir truks iki gegužės pabaigos. Anot pašnekovės, pavasarį medžių ir krūmų nugenima gerokai daugiau negu rudenį, bet bėda ne dėl šakų kiekio, o dėl per didelių gabaritų. Nors praėjusiais metais rajono tarybos patvirtintose naujose atliekų tvarkymo taisyklėse reikalaujama susmulkinti iki pusantro metro ilgio ir 12 cm storio, kai kurie gyventojai nepaiso. Be to, komunalininkai teigia kaimuose išvežti paruoštose krūvose randantys ne tik sodo, bet ir miško medžių šakų.

„Belieka stebėtis, kodėl sodybų šeimininkai elgiasi neekonomiškai? Juk tai – gera mediena, šiais laikais brangus kuras. Kodėl negali patys susismulkinti, išsidžiovinti ir sudeginti?“ – svarstė pašnekovai.

Tokie vaizdai prie gyvenamųjų namų Kretingoje nedžiugina nei praeivių, nei komunalininkų.

Seniūnijų išlaidas augina atsainumas

Kapinių atliekos, kurių išvežimą finansuoja seniūnijos, taip pat turi būti rūšiuojamos. Tačiau tai vyksta atsainiai. Nors visose kapinėse stovi kubinio metro talpos konteineriai su nuorodomis, stiklo žvakidės, dirbtinės gėlės, krepšelių ir vainikų vielos, išravėti augalai dažnai sviedžiami į pirmą pasitaikiusį. Bet šiuo atžvilgiu Kretingos rajonas – ne išimtis. R. Žiaušys teigė apie tai įsikalbėjęs su kolegomis iš kitų rajonų – vaizdas visoje respublikoje panašus. „Namuose daugelis žmonių išmoko atskirti pakuotes, o štai to daryti kapinėse kažkodėl nenori, nesistengia“, – apgailestavo direktorius.

Jeigu žaliosios kapinių atliekos būtų išrūšiuotos ir nuvežtos į Ankštakių aikštelę kompostuoti, už toną seniūnijos mokėtų po 29 eurus. Tačiau mišriosiomis paverstų atliekų kelias veda... taip pat į Dumpių sąvartyną. Čia jų sutvarkymo kaina išauga, mat priskaičiuojamas ir krovos laikas, ir kilometražas.

Per sezoną iš rajone esančių kapinių išvežama apie 1 tūkst. 330 konteinerių, arba 300 tonų atliekų. R. Žiaušio skaičiavimu, seniūnijoms, o tuo pačiu ir visiems rajono gyventojams tai kainuoja daugiau kaip 30 tūkst. Eur. Sumaišyti visokias atliekas į viena – nuostolinga, o teisingai rūšiuojant būtų galima sutaupyti apie 10 tūkstančių Eur. „Į ką lygiuotis rajone mes turime – pavyzdingiausiai rūšiuojama Žalgirio seniūnijos Jokūbavo kapinėse“, – pagyrė A. Veisienė.

Teršėjus drausmina vaizdo kamera

Bendrovė „Kretingos komunalininkas“ iš įmonės lėšų pagamino ir greitu laiku visose rajone veikiančiose kapinėse įrengs 8 informacinius stendus, mokančius, kaip teisingai rūšiuoti kapinių atliekas. O Kretingoje, prie Darbėnų plento kapinių, kur onteineriai pastatyti išorinėje kapinių pusėje, jau kuris laikas veikia vaizdo stebėjimo kamera. Kol šio įrenginio nebuvo, į viešoje vietoje esančius konteinerius ne tik kapų tvarkytojai, bet ir prašalaičiai primesdavo ir automobilių padangų, ir statybinių atliekų.

„Vaizdo kamerų efektas – didžiulis. To, ką mūsų darbininkai konteineriuose atrasdavo anksčiau, nebeliko nė kvapo. Žinodami, kad filmuojama, kad vaizdo medžiaga bus perduota Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui ir kad už teršimą gresia didelės baudos, žmonės įpročius pakeitė“, – pasidžiaugė R. Žiaušys.

Iš viso bendrovė iš savo lėšų pernai lapkritį įsigijo 5 mobiliąsias vaizdo stebėjimo kameras ir jas pagal poreikį įrengia problemiškose viešose vietose.

• Rašyti komentarą (2)