|
|
|
Investicijos į Perlų gatvę „Kretingos vandenims“ – lyg akmuo po kaklu
Praėjusį ketvirtadienį, kovo 31 d., Kretingos rajono savivaldybės taryba nepritarė Savivaldybės įmonės „Kretingos vandenys“ 2016–2019 metų ir 2020–2022 metų įmonės veiklos planų pakeitimams ir abu sprendimų projektus dėl trimečių planų patikslinimo atidėjo. Atidėjimui pritarė tarybos valdantieji: socialdemokratai, konservatoriai-krikščionys demokratai, liberalsąjūdiečiai, taip pat opozicijoje esanti Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, buvo susilaikiusių. Opozicijoje esantys „kraštiečiai“ su meru Antanu Kalniumi balsavo prieš. J. Vaickienė buvo įsitikinusi, kad „Kretingos vandenys“ planus tikslinti taryboje turėjo prieš darant investicijas, o ne po to, kai investicijos padarytos, išleisti pinigai. Bendrovė „Kretingos vandenys“ 2016–2022 m. buvo suplanavusi 4,8 mln. eurų investicijų. Per 2016–2019 metų laikotarpį neplanuotų investicijų įmonė padarė už 149,2 tūkst. eurų, per 2020–2022 metų – 1,15 mln. eurų. Kontrolės komitetas tarybos valdančiųjų iniciatyva tebesiaiškina įmonės investicijų į Perlų gatvę Kretingoje teisėtumą. Šią neplaninę investiciją nagrinėjantys tarybos socialdemokratai Steponas Baltuonis, Konstantinas Skierus įžvelgia galimą korupciją, nes investicijos į Perlų gatvę galimai buvo naudingos Perlų gatvėje gyvenamuosius namus statančiam privačiam investuotojui, siejamam ir su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“. Grįžti į tarybą ir spręsti dėl planų pakeitimų politikai nutarė po to, kai išvadą dėl investicijų į Perlų gatvę pateiks Kontrolės komitetas. Įteisintos neplanuotos investicijos neišvengiamai didintų įmonės paslaugų, t. y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainą gyventojams. Tarybos posėdyje „Kretingos vandenų“ direktorius Tomas Jurgutis patvirtino, kad įteisinus visas, ne vien Perlų gatvės, neplanuotas investicijas, paslaugų kaina didėtų apie 10 euro centų. Įmonės investicijomis Perlų gatvėje domisi ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Apie būtinybę koreguoti įmonės veiklos planus, kodėl dalis investicijų lig šiol nebuvo suderintos su Savivaldybės taryba, kuri svarsto, tvirtina ne vien įmonės planus, bet ir veiklos ataskaitas, paslaugų kainas, apie „Kretingos vandenų“ vandentiekio ir nuotekų tinklų būklę kalbėjomės su T. Jurgučiu, kuris įmonei vadovauja nuo 2019 m. sausio 2 d.: – Sudaryti trimečius įmonės veiklos planus reikalauja Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Sudarytus planus, taip pat jų patikslinimus įmonė tvirtinti teikia Savivaldybės tarybai. Jeigu Savivaldybės taryba neplanuotų per 1 mln. eurų įmonės investicijų, padarytų 2016–2021 m., nepripažintų, tai būtų įmonės nuostolis. Turint tokį nuostolį – jokių investicijų, jokių investicinių projektų rengimo naujo laikotarpio ES paramai gauti. Numatoma tinklų plėtra rajono gyventojams sustotų. Būtų įmonės sąstingio metai. Nepatvirtinus patikslintų planų, įmonei nevykdant investicijų pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 2023–2024 metų direktyvas, gresia būti jungiamai su didesne regiono įmone, mūsų atveju – su „Klaipėdos vandenimis“. – Po tokių jungtuvių Kretingos rajono savivaldybės administracija, politikai turbūt mažai beturėtų įtakos tokio „Klaipėdos vandenų“ padalinio veiklai Kretingoje, vandens tiekimo ir nuotekų valymo kainų pokyčiams? – Manau, kad taip. Tikėtina, kad tokiu atveju paslaugų kaina per pirmuosius porą metų išaugtų apie 30 procentų. – Ar įmanoma neplanuotų investicijų išvengti? – Nė vienos neplanuotos investicijos nedarėme jos nesuderinę su Savivaldybės administracija, tokia praktika buvo lig šiol įprasta. Siekiant kuo geresnių įmonės veiklos rezultatų, neplanuotų investicijų neišvengsi. Štai programinių įrangos sistemų apsaugai už 87,79 tūkst. eurų įsigijome ir sumontavome serverius, užtikrinančius vandens tiekimo, nuotekų valymo sistemų veikimo, buhalterinės apskaitos duomenų valdymo saugumą. Nupirkome ir pastatėme 4-is už 21,60 tūkst. eurų dumblo debitomačius Baublių, Rūdaičių, Pryšmančių ir Kretingos miesto valyklose. Optinius deguonies matavimo daviklius Kūlupėnų, Jokūbavo, Grūšlaukės, Darbėnų, Kretingos miesto nuotekų valykloms. Už 19,3 tūkst. eurų automatizavome duomenų perdavimo įrangą ir vietoj 2 dispečerinių dabar užtenka vienos, darbuotojų sumažėjo nuo 10 iki 5. Administracijos pastate pasenusį dujų katilą pakeitėme 2 naujais, daug efektyvesniais – dujų perpus mažiau sunaudojame. Pakeisti katilą kainavo 6 tūkst. eurų. Čia paminėjau ir smulkesnes investicijas, nes įmonės veikloje svarbios yra visos investicijos ir visko numatyti iš anksto neįmanoma. Dirbti vien pagal planą, jo nekoreguojant, įmonės vadovui, administracijai ir visam kolektyvui būtų paprasčiau. Ar naudingiau įmonei, jos paslaugų pirkėjams, manau, kad ne, kad progresas būtų daug lėtesnis. – Kodėl 2016–2019 metų plano neprašėte tarybos koreguoti anksčiau, jo pakeitimus teikėte kartu su 2020–2022 metų plano korekcija? – Tikslinti 2016–2019 metų planą, į jį įtraukti atliktus nenumatytus darbus prašiau ne kartą, tačiau politikai tą vis atidėliodavo, prašydavo lukterėti. Žinojo, kad plano pakeitimai turės įtakos paslaugų kainai, kuri būtų didėjusi. O kainų augimas politikų populiarumo nedidina. Gailiuosi, kad, neturėdamas ir politiko įgūdžių, gebėjimų, buvau toks patiklus, pasitikėjau žodiniais patvirtinimais, pažadais. Nors kodėl netvirtino 2016–2019 metų veiklos plano pakeitimų, nesuprantu, jie su Perlų gatvės investicija nesietini. Įmonės 2020–2022 metų veiklos planą koreguojame, kadangi 2021 metų investiciniai projektai iš Valstybės investicijų programos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros nebuvo įgyvendinti dėl užsitęsusių projektavimo darbų ir nusikėlė į 2022-uosius. Tai svarbiausia priežastis, dėl kurios buvome privesti tikslinti trimetį 2020–2021–2022 metų planą, Į šį planą pakliūva ir Perlų gatvės objektas. – Kieno iniciatyva Perlų gatvėje buvo pastatyti 50,2 tūkst. eurų kainavę spaudiminiai buitinių nuotekų tinklai ir už 25,9 tūkst. eurų nuotekų siurblinė? – Žodinį nurodymą tam davė Savivaldybės administracija, tą patvirtinau ir STT, kai buvau apklausiamas. Administracija buvo užtikrinusi, kad investicija yra teisėta ir bus įtraukta į 2020–2022 m. įmonės veiklos planą, jį koreguojant. Šiandieną ir ateityje pagal tokį žodinį nurodymą to nedaryčiau. Panašu, kad, dirbdamas Savivaldybės įmonės vadovu, papuoliau tarp politinių girnų, nors nesu susisiejęs su jokia politine jėga. Esu ramus dėl objekto Perlų gatvėje kokybės, įrengimo kainos. Pirmiausia pastatėme buitinių nuotekų siurblinę už 25,9 tūkst. eurų, iš jų 40 proc. buvo privataus investuotojo lėšos, 60 proc. sumokėjo įmonė. Dabar politikai reikalauja atsakomybės, kodėl privatus investuotojas neprisidėjo įrengiant 50,2 tūkst. eurų kainavusius buitinių nuotekų tinklus. Dėl investuotojo ar Savivaldybės prisidėjimo nei „Kretingos vandenys“, nei šios įmonės direktorius nesprendžia, sprendžia Savivaldybės valdžia. – Kokia dabartinė įmonės „Kretingos vandenys“ ūkio, vandens ir nuotekų tinklų būklė? – „Kretingos vandenys“ šiandieną eksploatuoja 306,88 km vandens tiekimo ir 208,32 km buitinių nuotekų tinklų, iš jų maždaug 40 proc. yra beviltiškai susidėvėję ir jiems atnaujinti reikia apie 20 mln. eurų (įmonės „Kretingos vandenys“ 2021 m. apyvarta – 2,63 mln. eurų, – aut. past.). Tinklams atnaujinti svarbiausias lėšų šaltinis yra naujo laikotarpio ES parama. Didžioji dalis tinklų Kretingos mieste statyti 1960–1970 metais. Atliekant nuotekų tinklų TV diagnostiką akivaizdžiai matyti jų susidėvėjimas, kaip jie sugeria lietaus ir gruntinius vandenis. Tai didina nuotekų valymo apimtis, sąnaudas, o galutiniame taške – paslaugų vartotojams kainą. Tikiuosi, kad planų tikslinimo klausimas bus išspręstas, ir įmonė nepraras galimybės siekti ES paramos.
|
|
