|
|
|
Kodėl Kyjivas, o ne Kijevas, ir kada pateisinamas posakis „...eik tu na…“
„Pajūrio naujienų“ redakcijoje sulaukėme skaitytojų klausimų, kodėl būtina persiorientuoti rašant ukrainietiškų miestų pavadinimus ir kiek padoru kasdienybėje vartoti karo fone išpopuliarėjusį keiksmažodžių posakį „Rusų laive, eik tu na...“, kurį neva įteisinusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). „Mums taip pat skambina gyventojai ir stebisi, negi šis posakis tikrai yra įteisintas? Atsakau, kad tikrai – ne. Kai kurie žmonės matyt ne taip suprato per televiziją parodytą reportažą,“ – teigė VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė. Barbarizmų žodyne rašoma, kad keiksmažodžių posakis „Eik tu na...“ suprantamas ne tik kaip pasiūlymas „eiti ant genitalijų“, bet, priklausomai nuo kalbančiojo intonacijos, naudojamas ir tam tikroms emocijoms išreikšti. „Tas „na...“ yra laikomas pertaru – nuolat iš papratimo kartojamu, į dažną sakinį įterpiamu „parazitiniu“ žodžiu“, – patikslino pašnekovė. Anot jos, viena, kai keiksmažodžių posakis „Eik tu na...“ išsprūsta iš mirčiai į akis žvelgiančio didvyriško kario, ir kita, – kai iš ant sofos drybsančio, alų plempiančio asmens lūpų. Kita vertus, galbūt ir ant sofos gulintis žmogus dėl karo jaučia įtampą, išgyvena, o, mestelėjęs negražią frazę, tarsi išleidžia garą iš arbatinio...
Dėl ukrainietiškų miestų pavadinimų – atsižvelgdama į visuomenės iniciatyvas vartoti pabrėžtinai ukrainietiškas šalies miestų pavadinimų formas, šio mėnesio pradžioje VLKK įteisino du Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – Kyjivas ir Kijevas. Pirmasis adaptuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, antrasis – istorinis, patekęs LDK laikais iš rusėnų kalbos (tiek į lenkų, tiek į lietuvių kalbas) XIV a. ar anksčiau, dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų. Kalbos komisijos sprendimu, abu variantai laikytini lygiaverčiais, taigi kiekvieno vartotojo reikalas, kurį jų pasirinkti. Analogiškai yra ir su miesto Lvovas, Lvivas variantais – abu vietovardžiai lygiaverčiai. Lvovas yra tradicinės formos vietovardis, kaip ir Kijevas, paveldėtas iš senų laikų, perimtas iš rusėnų (ne iš rusų) kalbos, taigi yra tinkamas vartoti. Pasak A. Baniulaitienės, kalbos komisijos specialistai naujuosius ukrainietiškus pavadinimus pataria tikrinti suskaitmenintame žodyne „Pasaulio vietovardžiai. Europa“. Jame dauguma Ukrainos vietovardžių teikiami tik ukrainietiškomis formomis, o kai kurių du variantai – turintis tam tikrą vartojimo tradiciją ir naujesnis transkribuotas tiesiai iš ukrainiečių kalbos. Tokiais pavyzdžiais galėtų būti Charkovas ir Charkivas, Černigovas ir Černihivas, Zaporožė ir Zaporižia, Černobylis ir Čornobylis, Nikolajevas ir Mykolajivas ir kt. Rekomenduojama teikti pirmenybę būtent ukrainietiškoms formoms – Charkivas, Černihivas, Zaporižia, Čornobylis, Mykolajivas ir panašiai.
|
|
