|
|
|
Haiku iš penkto aukšto
Kretingiškė Emilija Garbaliauskaitė, prieš trejus metus baigusi Pranciškonų gimnaziją, pasirinko psichologijos studijas Vilniaus universitete. Smalsauju: kaip tokie tikslūs mokslai siejasi su tokia trapia ir, atrodo, ore sklandančia jos kuriama poezija – haiku? „Rašydamas žvelgi į žmogų. O psichologija – mokslas apie žmogaus dvasią. Ir kūryboje, ir psichologijoje vis susiduri su žmogumi, jo išgyvenimais. Juk rašydamas, kaip ir psichologijoje, turi būti beprotiškai tikslus“, - sakė trečiakursė studentė. E.Garbaliauskaitė haiku atrado bėgdama nuo sudėtingų ir ilgų mokyklinių rašinių. „Mokykloje reikėdavo daug rašyti. O haiku – taip trumpa ir aišku. Jokios įžangos, dėstymo ir pabaigos. Tam tikra prasme haiku buvo bėgimas nuo sunkesnio rašymo. Visi ieško lengvesnės duonos“, - šyptelėjo pašnekovė. Pasak E.Garbaliauskaitės, haiku yra griežtai struktūrizuotas, bet paprastas kūrybos būdas – čia negalioja milijonai taisyklių. Haiku stiliumi parašytą eilėraštį sudaro 17 skiemenų ir 3 eilutės – pirmojoje ir trečiojoje turi būti 5 skiemenys, vidurinėje – 7. „Haiku mane viliojo, nes nebuvo toks griežtas, palyginus su mokykliniais rašiniais. Pamenu, VI klasėje laikraštyje išspausdino mano rašinį. Tada atkreipiau dėmesį į tai, ką rašau – pamaniau: čia kažkas yra“, - pasakojo kūrėja. 2004 metais E.Garbaliauskaitės kūryba nugalėjo rajoniniame filologų konkurso etape ir buvo pristatyta respublikinio jaunųjų filologų konkurso Poezijos sekcijai. „Svarbiausia yra kūryba, o ne tai, kokiuose konkursuose dalyvauji. Kūryba yra ne tik poezija ar proza. Tai - ir dienoraštis, pastebėjimai, užrašai sau pačiai. Rašymas padeda susivokti savyje“, - įsitikinusi E.Garbaliauskaitė. Anot jos, kuria pati aplinka – matai vaizdus, o jiems išreikšti galvoje turi gausybę žodžių. „Kai dar buvau mokinė, Kretingoje gyvenau penktame daugiabučio aukšte. Haiku kūrybai tai – itin strategiška vieta. Matosi dangus, medžiai, žmonės. Sėdi sau prie lango, ir gimsta vaizdai. Buvo puiku“, - kūrybos pradžią prisiminė E.Garbaliauskaitė. Dabar studentė Vilniuje gyvena pirmame aukšte, tačiau teigia: mažyčiame balkone su foteliu yra viskas, ko reikia kūrybai – kampas dangaus, vidinis namo kiemas, beržas, eglė. Jie jau tapo E.Garbaliauskaitės haiku herojais. Kūrėjos nuomone, net ir didmiestyje gamtos, iš kurios ir gimsta haiku, galima rasti į valias. „Baltupiuose, kur gyvenu, yra ir tvenkinys, ir kalnas, ir sūpynės. Geriausias būdas reabilituotis po sunkios ir sudėtingos sesijos. Nusiperki bandelę, nusiperki muilo burbulų, ir eini ant sūpynių. Pro šalį eina paauglės su vakariniais makiažais dieną ir žiūri į tave, kaip iš kito pasaulio. O man gera, ateina įkvėpimas. Keista, būdama paauglė, sau to neleidau. Pradėjusi studijuoti, išsilaisvinau. Tam tikra prasme kūryba yra savęs - suaugusio ieškojimas“, - mano E.Garbaliauskaitė. Baigusi mokyklą, E.Garbaliauskaitė savo ateities su literatūra nesiejo. Jos nuomone, norint rašyti, reikia save tobulinti. Ji pripažino, kad nauja veikla – mokslai universitete, paskaitos - iš pradžių atitraukė nuo kūrybos. Tačiau radusi laisvesnę minutę ir pagavusi įkvėpimą, ji grįžta prie savo užrašų. „Paskaitos, atsiskaitymai universitete – būna, laikas taip prispaudžia... Tada automatiškai prisikaupia minčių ir drėbteli ką nors naujo. Laikas, o greičiau laiko trūkumas, parodo savo – jis tampa draugu, tai lyg ir įkvėpimas“, - mano E.Garbaliauskaitė. Įkvėpimas aplanko balkone, traukinyje, troleibuse, netikėčiausiose vietose. Įkvepia netikėtumai, sukrėtimai, tai, kas stulbina, pabudina. „Pats gyvenimas duoda kūrybos temų – gražių, gąsdinančių. Būtų sunku gyventi ir jausti, kad nieko nevyksta“, - įsitikinusi kūrėja. E.Garbaliauskaitė nežino, ar ateityje kurs, ar savo gyvenimą sies su literatūra. Kūrėjos nuomone, tikra yra tai, kas yra dabar. „Kas tikriau – pasaulis ar chaosas? Jei rašai dabar, vadinasi, tai ir yra tikra. Jokio skirtumo, ar rašysi ateityje. Atrasti save - amžinas poreikis. Tad nesvarbu, kaip savęs ieškai – tapydamas, dainuodamas ar rašydamas. Ir visai nesvarbu, kada savęs ieškai – ar būdamas paauglys ir rašydamas banalius eilėraščius apie meilę, ar būdamas studentas, ar visiškai suaugęs žmogus“, - sakė E.Garbaliauskaitė.
|
|
