Vienos valsu sukosi kelios dešimtys kretingiškių porų

Vienu metu į Kretingos kultūros centro šokių salę sušokti tradicinį Vienos valsą pakilo trys dešimtys kretingiškių porų. Taip tradiciškai kretingiškiai, lankantys Alfonso Mačėno vadovaujamą šokių studiją, pradėjo savo naujokų krikštynas.

Penkios senjorų poros, lankančios šokių studiją aštuntus metus, šventinį vakarą pasipuošė naujai pasisiūdintais kostiumais.

Šiemet mokytis standartinių ir Lotynų Amerikos šokių susirinko 14 naujokų porų.

Įvairus šokėjų amžius - nuo 30-ties iki 60-ties metų - parodo, kad šokiui amžius nėra kliūtis. Šokį, kaip ir sportą ar meną, myli įvairių profesijų žmonės: pardavėjos, ūkininkai, verslininkai, mokytojos, buhalteriai, vaistininkai. Šokti mokosi ir vienas rajono tarybos narys bei kunigas.

„20 metų abu su vyru Arvydu rengėmės eiti mokytis šokti. Tačiau tik dabar išsipildė mano svajonė, kurią puoselėjau nuo jaunystės“, - kalbėjo Vitalija, viena iš vyriausių amžiumi šokėjų.

Dažniausiai į šokių studiją vyrus pasikviečia žmonos. Virginijus Brazauskas – išimtis. „Labai mėgstu šokti: ankstyvoj jaunystėj laksčiau po šokius. Dabar išviliojau iš namų ir žmoną Laimą. Toks laisvalaikio leidimas kartu, manau, labai sustiprina santykius šeimoje“, - samprotavo Virginijus.

Į “Viščiukų krikštynomis“ pavadintą susiėjimą susirinko ir tie, kurie šokių studiją lanko pirmus, ir tie, kurie ją lanko jau aštuntus metus. Tokių senbuvių porų Kretingoje, pasirodo, yra penkios. Tai: Rolandas ir Ramunė Paulikai, Virginijus ir Inga Makuliai, Frida ir Gintaras Beresnevičiai, Dalia ir Egidijus Padagai, Edita ir Marijus Griciai. Naujokų krikštynoms jie parengė ne tik naują šokį, bet pasisiūdino ir naujus kostiumus.

Jiems šokis yra laisvalaikis, pramoga, sportas ir naujai susibūrusių draugų ratas. “Tokie šventiniai šokių vakarai šokti pramokusioms poroms - labai reikalingi, nes mums daugiau ir nėra kur pasišokti, - tvirtino senjorų grupės seniūnas R. Paulikas. - Šokti pradėjome tada, kai dar nebuvo jokių šokių dešimtukų. Į pirmas repeticijas ėjome sukandę dantis – reikėjo prisiversti ir po darbų laisvalaikį kitaip sureguliuoti, ir išmokti partnerei kojų nebemindyti. Kai tai peržengi, apima azartas: lauki nesulauki tų vakarų, kai keliausi į salę. Išsikrauni iki prakaito, o kartu mokaisi bendrauti“. Jam pritarė F.Beresnevičienė: „Mes, senbuviai, esame taip susidraugavę, kad po repeticijų išsyk nė nesiskirstome, važiuojame į kavinę. Bendrai leidžiame ir laisvalaikį: keliaujame į spektaklius, išvykas. Švenčiame ne tik vieni kitų, bet ir savo vaikų gimtadienius“. Moteris tvirtino, jog, lankant šokių studiją, netgi išmokstama giliau ir pagarbiau žvelgti į savo šokių partnerį, kuris dažniausiai - ir gyvenimo partneris.

Senjorai jau ir koncertuoja: jie pasirodė per Kretingos miesto šventę, dalyvavo šokių šventėje Gargžduose. Pranciškonų gimnazijoje jie surengė labdaros vakarą, o vakaro metu surinktas lėšas skyrė paremti gabius vaikus. Šį balandį senjorai ketina vykti į tarptautinį šokių mėgėjų konkursą Estijoje.

• Rašyti komentarą (3)