Aplinkos neteršiančios pakuotės – pačių rankomis

Gamtos neteršiančios pakuotės iš įvairių atliekų – panaudojus jos tampa trąša sodui, daržui.

Vis daugėjant buitinių atliekų ir didėjant aplinkos taršai, sąmoningi piliečiai ne tik atidžiai rūšiuoja atliekas ar mažiau vartoja. Visuomenėje didėja tendencijos nebenaudoti vienkartinių indų ar vienkartinių pakuočių, kurios sudaro didelę dalį buitinių atliekų, ir keisti jas ilgalaikėmis ar net valgomomis pakuotėmis. Kaip patiems pasigaminti pakuočių, kokių problemų kelia vienkartinių pakuočių naudojimas, aptarė Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų ir mitybos katedros vedėja Sigutė Ežerskienė.

– Ar tikrai žmogus galėtų pakuotes susikurti pats. Jeigu taip, iš ko jas reikėtų padaryti?

– Kiekvienas žmogus gali lengvai pasigaminti valgomas pakuotes ar valgomus indus kaip pagrindinį ingredientą naudojant ryžių miltus, kokosų miltus, kukurūzų miltus ar paprasčiausiai kvietinius, ruginius miltus.

Bioskaidžių pakuočių gamyba taip pat nėra sudėtinga – jos gali būti gaminamos iš kasdienėje buityje susidarančių atliekų (kavos tirščių, apelsinų, greipfrutų žievelių, linų išspaudų). Tokios pakuotės tiks ne tik maistui patiekti, bet vėliau jas galima panaudoti ir sode ar darže. Pavyzdžiui, apelsinų žievelėse yra daugiau vitaminų A, C, E negu vaisiaus minkštime, joje gausu eterinių aliejų, flavonoidų (augalų pigmentų) ir pektino. Žievelėje yra daug augalams gyvybiškai svarbaus kalio ir fosforo, taip pat natrio, kuris dalyvauja ląstelių apykaitoje ir padidina augalų atsparumą žiemos periodui.

Gilesnių žinių reikia kuriant antimikrobines dangas – čia jau reikia pasidomėti, kokios medžiagos turi antimikrobinį poveikį, kas sukuria didžiausią apsaugą ir pan.

– Kaip reikėtų „prisijaukinti“ ilgalaikes pakuotes? Nuo ko pradėti, norint pakeisti įpročius?

– Galima pradėti keisti įpročius vykstant į iškylą gamtoje, pasikvietus į namus svečių ar organizuojant draugų, bendradarbių susibūrimo vakarėlį: jie tikrai bus maloniai nustebinti, kai užkandžius patieksite savo rankomis pagamintose valgomose ar draugiškomis aplinkai pakuotėse. Taip jūs prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo – nebereikės pirkti plastikinių vienkartinių indų, kurie yra tiesiog išmetami, ir prie atliekų, išmetamų į aplinką, sumažinimo – iš tokių atliekų, kaip kavos tirščiai, apelsinų ar greipfrutų žievelės, pagamintos pakuotės gali būti naudojamos ne vieną kartą, be to, jos tikrai nekenkia aplinkai.

Valgomos pakuotės gali būti įvairių formų ir pagamintos taip pat iš pačių įvairiausių miltų: nuo mums įprastų kvietinių iki kokoso ar ryžių.

– Kaip kilo mintis atkreipti studentų ir visuomenės dėmesį į neteršiančias aplinkos pakuotes?

– Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų ir mitybos katedros dėstytojai, prisidėdami prie Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtos rezoliucijos „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, vykdo darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo projektą „Draugiškos aplinkai pakuotės“.

Mokslininkai suskaičiavo, kad nuo 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios buvo pagaminta daugiau nei 8,3 milijardo tonų plastiko. Apie 60 proc. šio plastiko pateko į sąvartyną arba į natūralią aplinką.

Pastebima keletas kitų nerimą keliančių tendencijų. Nuo XX a. 6-ojo deš. plastiko gamybos tempas augo greičiau negu bet kurios kitos medžiagos, taip pat nuo patvaraus plastiko gamybos pereinama prie plastiko, kuris turi būti išmesti po vienkartinio naudojimo. Daugiau nei 99 proc. plastiko gaminama iš chemikalų, gaunamų iš naftos, gamtinių dujų ir anglies – visos šios medžiagos yra nešvarūs, neatsinaujinantys ištekliai. Jei dabartinės tendencijos išliks, iki 2050 m. plastiko pramonė galėtų sudaryti 20 proc. viso pasaulio naftos suvartojimo. Tik 9 proc. visų kada nors pagamintų plastiko atliekų buvo perdirbta. Sudeginta apie 12 proc., likusi dalis – 79 proc. – susikaupusi sąvartynuose, šiukšlynuose ar natūralioje aplinkoje.

Maisto pakuotės yra būtinos norint laikyti maisto produktus, apsaugoti juos nuo supančios aplinkos poveikio ir išlaikyti maisto produktų kokybę visuose maisto tiekimo etapuose – nuo pakavimo iki suvartojimo. Naftos chemijos polimerai, dažnai vadinami plastikais, yra plačiai naudojami maistui ir gėrimams pakuoti. Tačiau plastikas, naudojamas maisto pakuotėms, gali perkelti kai kurias plastiko molekules (monomerus, priedus, tirpiklių likučius, plastifikatorius ir kt.) į supakuotą maistą, dėl to kyla pavojus sveikatai ir maisto kokybei. Plastikai paprastai nėra biologiškai skaidūs, sunkiai suyra ir labai ilgai išlieka kaip atliekos. Tik nedaugelis plastikų yra biologiškai skaidūs, tačiau jie suyra per labai ilgą laiką.

Valgoma „pakuotė“ – krepšelis desertui

Dažniausiai naudojami plastikai, tokie, kaip polietilenas ir polipropilenas, suyra per daugelį metų, todėl yra netinkamas pasirinkimas maistui pakuoti, be to, šie plastikai dažniausiai būna sutepti tam tikrais maisto ingredientais ar kitomis biologinėmis medžiagomis, kurioms būtinas atskyrimo procesas. Plastiko naudojimas maisto pakavimui turi ir kitų neigiamų padarinių: tarkim, plastiko perdirbimas gali sumažinti sąvartynų skaičių, tačiau plastiko perdirbimui nėra skiriamas ypatingas dėmesys, o jį panaudojus, plastikas dažniausiai išmetamas; neperdirbtas plastikas dažniausiai išmetamas į sąvartynus, kuriuose jis lieka labai ilgai, kol suyra; daugelis šalių susiduria su problemomis randant vietą sąvartynams, ypač ši problema aktuali didžiuosiuose miestuose; plastikas gaminamas iš naftos produktų, vadinasi, tokių pakavimo medžiagų gamyba priklauso nuo naftos atsargų, kurios yra neatsinaujinančios.

Taigi kyla poreikis rasti alternatyvių pakavimo medžiagų, kurios būtų atsinaujinančios, vienkartinės, perdirbamos ir lengvai skaidomos. Dėl šių priežasčių ir kilo idėja sukurti pakuotes iš maistinių medžiagų, kurios veikia antimikrobiškai, padeda prailginti produkto galiojimo laiką, suyra per trumpą laiką arba tiesiog yra suvartojamos kartu su produktu.

Kuriant valgomas pakuotes svarbu, kad būtų ne tik ekologiška pati valgoma pakuotė, svarbu, kad būtų ekologiška ir gamybos technologija, dar svarbiau, kad būtų ne tik patogu žmogui ir finansiškai naudinga, bet svarbiausia – naudinga žmogaus sveikatai.

Vis dar lieka neišspręstas vienas svarbus valgomų pakuočių, valgomų plėvelių ar stalo indų patiekimo vartotojui uždavinys: jei tikimasi, kad vartotojai ją valgys, ją reikia apsaugoti nuo dulkių, mikrobų ir kitų teršalų. Vadinasi, reikia pagalvoti ir apie nevalgomą, tačiau draugišką gamtai pakuotę.

---

Valgomos pakuotės – kokoso miltų indelių – receptas

Reikės 90 g kokosų miltų, 70 g ryžių miltų, 150 g kvietinių miltų (505 D tipo), 40 g cukraus, 780 ml vandens, žiupsnio druskos. Visus ingredientus sumaišykite, leiskite tešlai pabrinkti 15 min. Tada supilti į formą ir 5 min. kepti iki 225 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

• Rašyti komentarą (0)