Kodėl Lietuvoje taip greit „iššoka“ naujos partijos?

– Žmonės nesigilina į esmę, o žiūri, kaip ką kuri partija tuo momentu jiems palankiau kalba – kad ir apie vakcinas ar ekonomines problemas. Aš naujom partijom, į kurias susibėga perėjūnai iš kitur, nepasitikiu. Kretingoje valdžia taip pat pešasi, partiečiai vieni ant kitų „varo“. Jei reikėtų šiandien balsuoti, dar susimąstyčiau, ar išvis verta.

– Manau, normalu tokia situacija. Rinkėjai savo balsus atiduoda už iš pažiūros jiems patrauklias partijas, iš į valdžią patekusiųjų tikisi demokratijos, atsakomybės, palankių sprendimų, o, kai šie nepateisina lūkesčių, nori išsirinkti geresnius. Kodėl negalima bandyti? Juk nebūtinai turi būti renkamos vis tos pačios ir tos pačios partijos.

– Negaliu nė klausytis žinių – jei galėtų, vienas kitam kėdes, kaip liaudis sako, „papjautų“. Kodėl Šimonytė pykstasi su Nausėda? Todėl, kad vienas laimėjo prezidento rinkimus, kitas norėjo, bet pralaimėjo. Matyt, toks jau lietuvio charakteris: drebam, kad tik blogiau kitam būtų. Nei senom, nei naujai išdygusiom partijom aš nepasitikiu – visos niekam tikusios.

– Kad žinočiau, dėl ko taip iškart puolama pasitikėti perbėgėliais iš kitų partijų, susibūrusiais į vieną, tik su nauju pavadinimu, – pasakyčiau, bet nežinau... Peršasi išvada, kad žmonės išrinktąja valdžia yra nusivylę ir ieško naujų gelbėtojų. Kartą jau buvom tokius „valinskininkus“ išsirinkę. O kas iš tų juokdarių buvo gero, – pamatėm.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS