|
|
|
Pasisvaidė kaltinimais ir nieko nenusprendė
Kretingos rajono savivaldybėje tradicija tampa neeiliniai posėdžiai. Vakar buvo sušauktas šiemet jau antras neeilinis posėdis dėl Kretingos rajono mokytojų streiko. Originalus buvo posėdžio sprendimas - dėl mokytojų streiko nepriimti jokio sprendimo. Neeilinio posėdžio dėl mokytojų streiko pareikalavo devyni tarybos nariai, kai vasario 28 dieną vykusiame eiliniame posėdyje tarybai nepavyko nuspręsti - pritaria taryba mokytojui streikui ar ne, kreiptis su tuo pačiu pritarimu į Vyriausybę ar ne. Šiam neeiliniam posėdžiui buvo paruošti du sprendimo projektai. Vienas - rajono Mokytojų profsąjungos lyderio ir tarybos Švietimo komiteto pirmininko Dariaus Petreikio ir jo šalininkų, tų kurie palaiko streikuojančius pedagogus. Kitas - mero Valerijono Kubiliaus ir kitų nepritariančiųjų streikui. Posėdyje dalyvavo ir penkių streikuojančių rajono mokyklų mokytojų profsąjungų pirmininkai, kartu su kitais Respublikos streikuojančiais kolegomis siekiantys, kad Vyriausybė mokytojams padidintų atlyginimus. Savivaldybės administracijos juristė Virginija Šoblinskienė patikino, jog mokėti atlyginimą streikuojantiems neleidžia įstatymai. Jiems galima išmokėti tik kompensaciją ir tą, sutarus su darbdaviu - mokyklos vadovu. Tarybos narys Juozas Pelionis merą Valerijoną Kubilių kaltino nuteikus jam paklusnią tarybos dalį nepritarti mokytojų streikui. Valerijonas Kubilius dėl jam metamų kaltinimų įpyko. “Aš jokio spaudimo nedarau ir nežadu daryti. Važiuoju į mokyklas, kalbuosi su mokytojais ir direktoriais. Ir noriu pasakyti, kad kalbamės normaliai. Ir niekas man neuždraus to daryti. O streikų nepalaikau. Čia mano pilietinė nuomonė,- teigė meras ir pridūrė.- Ne merui bus blogai, o rajono mokykloms, kad nebegausime investicijų,- pastebėjo jis. Tarybos Kaimo reikalų ir ekologijos komiteto pirmininkas Povilas Turauskis pažymėjo kitą streikų keliamą grėsmę: “Vienas dvyliktokas pareiškė: jeigu neišlaikysiąs egzaminų, tai dėl streikų ir paduos mokyklą į teismą”. Tai, kad gali būti tokių teismų, patvirtino ir juristai, nes visos mokyklos su mokinių tėvais yra pasirašę sutartis, kuriose įsipareigoję mokyti mokinius pagal patvirtintus mokymo planus. Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Steponas Baltuonis buvo vienas iš 9, kurie pareikalavo šio neeilinio tarybos posėdžio. Kaip teigė jis, kad tarybos nariai turėtų laiko aptarti šį klausimą ir nepriimti sprendimo paskubomis. Steponas Baltuonis teigė, jog streikas yra kraštutinė priemonė ir neturėtų būti vykdoma, kol nėra išnaudotos visos priemonės. Jo nuomone, Vyriausybės pažadas nuo rugsėjo 1 d. 20 proc. mokytojams padidinti atlyginimą yra žingsnis streikui nutraukti. “Aš nenoriu, kad streikai persimestų į kitas valstybės sritis. Mes nesame Vokietija su milijardiniu biudžetu, kad galėtume leisti streikų bangas”,- teigė jis. Vicemeras Juozas Mažeika buvo įsitikinęs, kad mokytojų atlyginimų problema jau “išaugo Vyriausybės marškinėlius” ir kad dėl jos sprendimo reikia kreiptis į Seimą. Pareiškęs, jog pasauliui revoliucijos nedavė nieko gero, tarybos narys Juozas Matulevičius teigė, jog mokytojams pinigų atsirastų sumažinus valdymo išlaidas. Kaip pavyzdį jis pateikė skandinavų šalių ministrus, kurie į darbą ir namo keliauja dviračiais ar pėsčiomis. Tarybos nariai kirtosi ir tarpusavyje. Po Vitalijaus Galuškino streikuojančius mokytojus palaikančios kalbos, jo kolega Vytautas Karaliūnas pastebėjo: “Jeigu būtų šarvuotis, ant kurio stovėjo Leninas, tai dabar ant jo būtų Vitalijus. Jeigu čia nebūtų mokyklų profsąjungos pirmininkų, jis nebūtų kalbėjęs”. Ilgai klausiusiems tarybos narių ugningų kalbų, mokyklų profsąjungų vadovams irgi buvo leista prabilti. Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokytoja, 35 metus paskyrusi šiai profesijai, didžiavosi savo profesijos žmonių ryžtingumu siekti normalaus, mokytojo nežeminančio atlygio už darbą. Marijono Daujoto vidurinės mokyklos istorijos mokytoja Sigita Jonaitienė pastebėjo, jog ir rajone buvo galima iš dalies išspręsti mokytojų atlyginimų problemas, neskyrus apie 0,5 mln. Lt Pranciškonų gimnazijai renovuoti. Vydmantų vidurinės mokyklos mokytojas ir Mokytojų profsąjungos vadovas Vilius Adomaitis prisipažino, jog tokio nemalonaus jausmo, kurį jam sukelia streikas, per savo gyvenimą nebuvo patyręs. Mokytoją piktino gąsdinimai dėl investicijų praradimo: “Man baisu. Investicijų reikia važiuoti kaip kadaise “saulės į Maskvą”. Jūs turite galimybę kreiptis į Seimą, kad perskirstytų biudžetą ir padėti mokytojams užbaigti streiką”,- sakė jis. Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Tomas Brasas mokytojų streike įžvelgė ir politinių partijų pridėtą ranką. “Labai lengva dejuoti, kai yra kam guosti, kai Lietuva prie Seimo rinkimų slenksčio, tų guodėjų netrūksta”,- sakė jis. Sprendimas nepriimti jokio sprendimo buvo priimtas 4 tarybos nariams susilaikius, 10 - balsavus nepriimti, 9 - priimti sprendimą. Posėdyje iš 25 tarybos narių dalyvavo 23. Respublikoje streikuoja 15 proc. pedagogų. Trečiadienį Virginijaus Domarko vadovaujamo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovybė pasiūlė Vyriausybei 200 mln. Lt, pažadėtus nacionaliniam stadionui statyti, atiduoti pedagogų algoms didinti. Šio šaltinio užtektų streikuojančių mokytojų reikalavimus patenkinti su kaupu.
|
|
