Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatyme minimos 49 atmintinos dienos. Vienos iš jų paskelbtos išeiginėmis, kai kurios daugeliui žmonių – net negirdėtos. Tačiau lyg nepakaktų savų: į savo švenčių sąrašą priėmėme ir svetimas – Helouvyną, Valentino ir Moters dienas. Helouvynas užgožia Vėlinių rimtį, kai kuriems Vasario 16-oji atrodo Vasario 14-sios – Valentino dienos – pratęsimas, o Moters diena su tulpėm nustelbia Kovo 11-osios vėliavos plazdėjimą. Todėl gatvėje klausėme:
Sandra Kairytė:
- Kuo daugiau švenčių, tuo geriau. Naująsias šventes – Helouvyną, Valentino dieną – pas mus priimta švęsti ir šeimoje. Pavyzdžiui, Vasario 16 d., Kovo 11 d. yra svarbios šventės, tačiau Valentino diena, kitos šventės – linksmesnės, todėl jauniems žmonėms priimtinesnės. Jaunimui trūksta tokių švenčių, kurios būtų masinės, nenuobodžios ir linksmos.
Dainius Mėžetis:
- Kodėl jos turėtų užgožti – juk lietuviai taip mėgsta švęsti. Gal kartais tų švenčių ir per daug. Laimei, dar ne visi lietuviai esame sumaterialėję – per lietuviškas šventes laikomės tradicijų, o ne tik daiktus perkame. O kartais šventės įgauna ir kitokią „prasmę“: štai Kovo 8-oji – Moters diena, o dažniausiai ją švenčia vyrai.
Birutė Bušmienė:
- Juk taip gražu: Valentino diena, Kovo 8-oji – proga nors kartą per metus moteriai įteikti gėlių. Kiekviena šventė svarbi ir graži. Man asmeniškai iš svetur atkeliavusios šventės valstybinių švenčių neužgožia – per daug išgyventa. Pati su šeima dalyvavau Sausio 13-osios demonstracijose, tad valstybinės šventės – itin svarbios ir artimos širdžiai.
Jonas Paškevičius:
- Svarbios visos šventės, kurios tik yra. Valstybines šventes visada paminim – su draugais ar šeima – susėdę prie vaišių stalo. Tų svetimų nešvenčiu – nėra kompanijos. Reikia visų pirma gerbti ir švęsti savas šventes. Mano gyvenime svarbiausios šv.Velykos, šv. Kalėdos, Vasario 16-oji – tikros tradicinės lietuviškos šventės.
