Buvimas tarp žmonių išmoko daugiau negu knygos

Jurgio Pabrėžos gimnazijos abiturientė Rosita Garškaitė – iš tiesų visuomeniškas žmogus: energijos nestokojanti mergina save realizuoja ir jaunųjų kūrėjų klube “Strėlė”, ir pranciškoniškojo jaunimo veikloje. Jai gerai sekasi mokslas, tad ji – nuolatinė olimpiadų dalyvė. Internetiniu būdu Rosita mokosi Nacionalinėje moksleivių akademijoje ir triskart per metus už gerą mokymąsi ši akademija ją iškviečia į sesijas, kuriose esti galimybė pabendrauti su žymiais Lietuvos mokslo žmonėmis. Be to gimnazistė dar rašo poeziją, kartu su bendraamžiais kuria katalikišką radijo laidą “Druska”, dalyvauja meninio skaitymo konkursuose, pranciškoniškojo jaunimo šokio ir dramos studijose.

Jurgio Pabrėžos gimnazijos abiturientė Rosita Garškaitė rašo eiles, dalyvauja jaunųjų kūrėjų klubo “Strėlė”, pranciškoniškojo jaunimo veikloje, mėgsta keliauti, gerai mokosi. Anot pačios merginos, daugialypė veikla jos nevargina. Atvirkščiai – tai suteikia gyvenimo patirties, moko vertinti laiką.

Anot pačios Rositos, įvairiapusė jos veikla prasidėjusi atėjus į “Strėlę”. Būtent čia mergina sutiko daugybę aktyvių, kažką veikti norinčių jaunų žmonių. “Strėlė” paskatinusi ir ieškojimus: Rosita Garškaitė lankė teatrą-studiją “Atžalynas”, dalyvavo jaunimo sambūryje “Mes tik”. Būta žurnalistinių bandymų – ne vienas ir ne du Rositos straipsniai yra spausdinti “Kuprinėje”, “Pajūrio naujienose”.

“Svarbiausia, kad turiu energijos ir surandu, kur ją išlieti, - prisipažino gimnazistė.

Kadangi jai geriausiai sekasi humanitariniai mokslai, su jais Rosita ketina susieti ir savo ateitį. Tačiau dar nenusprendusi, kuo bus: studijuos kalbas, žurnalistiką ar ką kita. – Praėjusiais metais dar numaniau, kuo būsiu, tačiau šie, paskutinieji metai mokykloje, atnešė abejonių ir apmąstymų”.

Mergina sakė, kad paskutinieji metai mokykloje ir būsimi egzaminai įpareigoja daugiau laiko skirti mokslui, tačiau jie nenustelbia poreikio veiklai, kūrybai. Nors Rosita ir rašo eiles, esė, apie knygą dar negalvoja. Jos nuomone, kūrybą reikia subrandinti.

Rositai Garškaitei kūryba – kaip nuotraukos: eilėse užfiksuotos mintys, išgyvenimai, jausmai, įvykiai, pastebėjimai. “Kūryba man padeda atsiriboti nuo kasdienybės, nepasiduoti rutinai. Man, kaip tikriausiai ir visiems kuriantiems, norisi grįžtamojo ryšio, todėl dalinuosi ja su draugais, kurių turiu visoje Lietuvoje. Padėti savo eilėraščius į stalčių būtų tas pats, kas nerašyti”, - sakė moksleivė.

Jos mintys geriausiai atsiskleidžia per poeziją. Rosita yra sulaukusi ir savo eilių įvertinimo: X klasėje respublikiniame jaunųjų filologų konkurse ji pelnė III v., jos poezija pastebėta Palangos renginyje “Poezijos ruduo”, eilės įvertintos ir Algimanto Baltakio premija.

“Kai pavargstu nuo veiklos, pasislepiu. Užsidarau kambaryje. Tas pats ir su kūryba – jai reikia tylos. Kūryba yra vienišiaus darbas, tačiau ją pagimdo nuolatinis bendravimas, buvimas tarp žmonių, gyvenimo patirtis”, - šiek tiek kūrybinių dirbtuvių skraistę praskleidė Rosita Garškaitė.

Merginai net nekyla klausimas, ar kada nors jai gyvenime pravers daugialypė veikla, iniciatyva, idėjos, kūrybiškumas.

Jau dabar ji patyrė, kad gyvenimas yra gražus, kad jis kasdien dovanoja daug įdomių dalykų. “Veikla ir buvimas tarp žmonių išmoko daugiau negu knygos. Galiu pasakyti, kad kažką veikdama kaupiu gyvenimo patirtį, išmokau pasakyti, ką galvoju, išmokau vertinti laiką. O svarbiausia yra žmonės, kuriuos sutinku”, - kalbėjo Rosita, surandanti laiko dar ir keliauti. Dauguma jos kelionių yra susijusios su pranciškoniškuoju jaunimu, su kuriuo bei “Strėlės” nariais ji tikisi išlaikyti ryšius ir pradėjusi studijuoti.

• Rašyti komentarą (5)