Ar kada nors dar pasninkaujate?

- Taip, kai po Užgavėnių prasideda pasninko metas. Tada daugiau valgau žuvies, patiekalų, kuriuose nėra mėsos. Iš tradicinių valgių dar pagaminu cibulynę, perku daugiau silkės. Tuo laikotarpiu daugiausia valgau žemaitiškus patiekalus, nors pati esu nuo Kupiškio. Pavasarį natūraliai norisi valgyti ką nors lengvesnio.

- Pasninkavimo tradicija yra išlikusi šeimoje. Po žiemos, kad ir nebūtų pasninko, norisi pataisyti figūrą, organizmas reikalauja vitaminų, lengvo maisto. Pamenu, seneliai pasninkavimo laikydavosi labai griežtai. Dabar laikai keičiasi, tačiau stengiuosi vaikams įdiegti lietuviškas tradicijas. O po pasninko smagu atsigriebti per šv.Velykas, kai ant stalo – visko gausu.

- Mažai. Pasninko gali laikytis tie, kurie nedirba arba dirba ne fizinį darbą. Juk būdamas statybininku, vien pupomis ir žuvimi gyvas nebūsi. Reikia stipriai, sočiai ir riebiai valgyti, kad užtektum jėgų. Žinoma, pavasarį norisi žalumos – vaisių, daržovių. Bet kartu turi būti ir stipraus maisto. Vaikystėje pasninkauti reikėdavo – norėdavosi mėsos, bet tėvam neprieštaraudavom.

- Pasninkauju. Nevalgau mėsos, pats gaminu valgius iš žuvies, daržovių. Pasninkauju ir per Adventą. Tėvai pasninkaudavo, aš pats su žmona savo vaikus irgi tradicijų mokiau. Du jau šeimas turi, vienas, jaunėlis, atskirai gyvena, tad ką besupaisysi, kuris pasninkauja, o kuris ne.

Kalbino Diana JOMANTAITĖ