Iš „Grilio pievos“ – pilnais pilvais ir tuščiom piniginėm

„Grilio pievoje“ nuolat dalyvaujantys Mindaugas Maksvytis (kairėje) ir Artūras Draukšas šiuokart ant iešmų kepė skumbres. Ką pasiūlys kitais metais, sakė, – paslaptis.

Pirmą kartą šventėje buvo galima paragauti ne tik įvairių žvėrienos patiekalų, kuriais didžiavosi Palangos „Pensininkų“ medžiotojų klubas, vadovaujamas vydmantiškio Edmundo Petrošiaus (dešinėje), bet ir ant iešmo iškepto avino.

Sekmadienį Vydmantuose nušurmuliavo tradicinė, šiemet jau 6-oji, „Grilio pieva“, sutraukusi pasižmonėti išsiilgusių vietinių gyventojų ir svečių.

Aukojo, kad patiems geriau būtų

Sveikindamas nuo scenos, seniūnas Rimvydas Šakinis neatsitiktinai jiems namo sugrįžti palinkėjo viską išragavus, pilnais pilvais ir tuščiomis piniginėmis – juk kaimo bendruomenės sumanytos šventės idėja ir yra kaimynams sugužėjus su savo šašlykinėm, griliais ar puodais čia pat, pievoje, virti, kepti, troškinti, ruošti įmantriausius stalus ir vieni kitų patiekalais vaišintis už auką.

„Esam susitarę: vienais metais suaukoti pinigai atitenka parapijai, kitais metais – bendruomenės iniciatyvoms. Šiemet kaip tik – antrasis variantas“, – sakė Vydmantų bendruomenės centro pirmininkas Simas Končius.

„Kai renkam aukas bažnyčiai statyti, būna giedra. Kai renkam bendruomenei – pažiūrėkit, ką dangus „šneka“, – prapliupus liūčiai juokavo klebonas Karolis Petravičius, bet ragino nenusiminti – esą kai auka prasminga, kai aukojama ir tam, ir tam, netruks ir pragiedrėti. O neprasmingų aukų nebūna: iš surinktų lėšų bendruomenei norėtųsi apšviesti vakarais tamsoje skendintį stendą, skelbiantį, kad Vydmantai – gerų žmonių namai, prie tvenkinio netrukus atsirasiant 20 m ilgio plūduriuojančiam lieptui, – vandens dviračio vietiniams žmonėms papramogauti, galbūt gyvenvietėje įsirengti ir vaizdo stebėjimo kamerą. Pavakarę suskaičiavus paaiškėjo, kad suaukota 2 tūkst. 890 eurų. „Manau, tai – normali suma“, – įvertino S. Končius.

Vieni lipo į sklandytuvą, kiti prisimatavo šuns būdą

Kaip kasmet, pievoje skleidėsi čirškinamos mėsos, burbuliuojančių košių ir sriubų kvapai, vietos saviveiklininkų – Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus kapelos bei moterų vokalinio ansamblio, taip pat stilingų viešnių ir Vilniaus, dainuojančių medžiotojų trio iš Klaipėdos rajono – muzika ir dainos, tad palei sceną bemat atsirado norinčiųjų pašokti ar bent į taktą palinguoti. Renginį papuošė baikeriai, leidęs įsilipti į sklandytuvą, atrakciją mažiems ir dideliems siūlė Kartenos sklandytojų klubas. Kaip vietiniai žmonės praminė, vyriausiasis šventės dirigentas Nerijus Stasiulis paskelbė ir aukcioną: kas iš publikos daugiau sumokės už įmonės „Delfai“ parūpintą didžiulę medinę šuns būdą?! Kainai pakilus iki 70 eurų, atsirado šmaikštuolių, norinčių pirmiau pasimatuoti, ar į tą būdą patys įtilptų. „Jei tilpsiu, 80 eurų mokėsiu“, – juoko šurmulį sukėlė vydmantiškis. Kadangi šiam galvos įkišti nepavyko, keturkojo būstas už 70 eurų atiteko klaipėdiečiui Jurgiui Kažiui. „Visa bėda, kad aš dar nė to šuns neturiu“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo vyras, pridūręs, kad jam svarbiausia buvo paremti Vydmantų kaimo bendruomenę, mat Medvalakio soduose turįs nuosavybę.

Akcione už 50 eurų buvo parduota ir „Pajūrio naujienų“ metinė prenumerata, nors čia pat esančioje redakcijos palapinėje laikraštį daugelis šventės dalyvių pasinaudojo galimybe užsiprenumeruoti „moliūgine“ kaina, t. y. gerokai pigiau. „Pernai aš palapinėje užsiprenumeravau, o šiemet smagu, kad 50 eurų auka nueis mūsų kaimo žmonių gerovei“, – sakė vydmantiškė Vitalija Potrienė. Visi laikraštį užsisakę skaitytojai dalyvavo ir prenumeratos loterijoje. Vertingą „Pajūrio naujienų“ prizą – modernią, lengvą, patogią, naują krūmapjovę „Stihl“ ir tokį pat oranžinį šios firmos puodelį arbatai ar kavai gerti laimėjo vydmantiškė Irena Žvinklienė. „Nu, tai dabar jos sodybos krūmai bus patys gražiausi, ane? O gal visai gatvei krūmus Irena nupjaus?“ – vienas kitą papildydami pokštavo N. Stasiulis ir S. Končius.

Klebonas Karolis Petravičius gavo progą pasėdėti klebonijoje be sienų ir po atviru dangumi.

„Pajūrio naujienų“ prizą – krūmapjovę „Stihl“ – laimėjo vydmantiškė Irena Žvinklienė.

Pasėdėjo klebonijoje be stogo

Šmirinėjant po pievą neįmanoma buvo nepastebėti už palapinės, kurioje per naktį paruoštomis vaišėmis stalus klojo rūdaitiškė Gražina Katkuvienė ir jai talkinanti vydmantiškė Zina Viskontiene, toje vietoje, kurioje supilti klebonijos pamatai, po atviru dangumi už žaliomis samanomis apipinto stalo fotografams linksmai pozuojančio K. Petravičiaus. Šį stalą ir dvi kėdes specialiai sukūrė parapijietė Rita Dajorienė. „ Linkiu, kad jo svajonė kuo greičiau pastatyti kleboniją ir bažnyčią išsipildytų“, – sakė slaugytoja dirbanti moteris.

Apie didžiausias savo gyvenimo svajones K. Petravičius kalbėjo ir koplyčioje šv. Mišių, kuriose, be vietinių parapijiečių, dalyvavo didelis būrys iš Telšių atvykusių jo giminaičių ir draugų, metu. „Prisimenu save mažą – buvau kitoks negu visi, nes kasdien norėdavau eiti į bažnyčią. Tai buvo pašaukimas, ir aš esu dėkingas artimiesiems, kurie nestabdė manęs šiame kelyje“, – sakė jis.

Klebonas akcentavo, kad šios šv. Mišios – ne eilinės, sukanka 25-eri metai, kai Vydmantuose pirmą kartą istorijoje jos buvo paaukotos. „Mums, parapijai, duota galimybė įamžinti save dabar – pastatyti Dievo namus, tik turim visi šiek tiek dėl to „išprotėti“, – teigė jis, kviesdamas lėšomis prisidėti prie amžinų dalykų.

Garso įrašų studija atidaryta! Kairėje – klebonui ją įsteigti padėjęs tauragiškis Jonas Matevičius.

Pročkelė Marytė Mickienė (kairėje) su Verute Janušiene zakristijoje parodė jų rankomis išplautus keturis maišus gintariukų, kurie bus panaudoti gintariniam altoriui-aukos stalui sukurti.

Atidarė garso įrašų studiją-muziejų

K. Petravičius dėkojo didžiausiems savo pagalbininkams, nepamiršęs palydėti epitetais: Virginijus Japertas – apskritai dešinioji ranka, o jo žmona Jolanta, kaip ir Vitalija Valeikienė – vargonininkės, kurioms prisilietus prie klavišų, iškilmingai suskamba koplyčios skliautai; Zina Viskontienė tinka ir „prie tonciaus, ir prie rožančiaus“; geraširdė pročkelė Marytė Mickienė su Verute Janušiene – savo rankomis keturis maišus gintariukų, kurie bus panaudoti gintariniam altoriui-aukos stalui sukurti, tris savaites plovusios ir išplovusios taip, kad spindi kaip aukso karoliukai. Dar šiltu žodžiu minėjo ir „nuostabų žmogų“ tauragiškį Joną Matevičių bei jo šeimos narius, koplyčioje padėjusius įsteigti legendinę garso įrašų studiją. Apie ją jau greit sužinos visa Lietuva, ir į Vydmantus žmonės plūs pasižiūrėti, nes tai ne tik studija, bet ir mažytis muziejus su Vokietijoje gyvenusių Paltinų autentiškais asmeniniais daiktais, anot klebono, nuo Nelės papuošalų iki Arvydo kamertono, nuo baigusios degti jų žvakės ant stalo iki kilimų ir šviestuvų, ir net veidrodžio, lig šiol tebesaugančio primadonos grožį. Už darbus įrengiant studiją-muziejų, K. Petravičius neliko nepadėkojęs ir darbininkams Antanui Vaitkui ir Vytautui Skripkauskui, elektrikui Vytautui Viršilui.

Dovana vieni kitiems

„Kad ir kaip klebonas norėtų nukreipti dėmesį nuo savęs, žinau, kad daugelis susirinkot pasveikinti ir jį patį su artėjančiu jubiliejumi“, – sakė Vydmantuose kartu tarnaujantis kunigas Kęstutis Timofejavas. Didžiausia dovana klebonui Karoliui – žmonės, bet ir žmonėms jis yra dovana. Kartais užplūstantis jausmas: o kaip būtų, jeigu klebono Karolio Vydmantai netektų?.. „Dievas, aišku, pasirūpintų, bet šiam kely, statant gyvenvietėje Maldos namus, jūs visi vieni kitiems esat dovana. Branginkit vieni kitus, saugokit“, – kalbėjo kunigas.

Gražūs atsiliepimai apie sūnų Karolį negalėjo nesujaudinti iš Telšių atvykusios jo mamos Rimos Petravičienės. „Labai malonu girdėti. Karolis mokėsi labai gerai, mokykloje jį girdavo. Kad pasirinko kunigystę, šeima nustebome, bet netrukdėme. Matyt, taip turėjo būti. Kai jis laimingas, laimingi ir mes“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta, sakė ji.

• Rašyti komentarą (0)