Ažūriniais raštais puoštą kalvystės darbą – žibalinę krosnelę, kaip praėjusio šimtmečio istorijos liudytoją, muziejininkai pateikia parodų ekspozicijose.

J. ir V. Jurkų šeima tremtyje

Kretingos muziejaus muziejininkė Nijolė Vasiliauskienė aprodė muziejuje saugomą, ažūro raštais iškaltą savo tetos Justinos Jurkienės iš Šašaičių kaimo žibalinę krosnelę. Šioji jai primena skaudžią tetos šeimos tremties dalią.

Matyt, J. ir V. Jurkų šeima krosnelę taip brangino, kad tremiama į Sibirą saugoti ją atidavė tame pačiame Šašaičių kaime gyvenantiems giminaičiams, o šie vėliau, 1958-aisiais grįžus iš tremties, ją sugrąžino.

Ištremti į Krasnojarsko kraštą J. ir V. Jurkai buvo per vieną paskutiniųjų trėmimų – 1951-ųjų spalį. N. Vasiliauskienė užsiminė, kad jos tetos ir dėdės šeima išgyveno didelę tragediją: Sibire mirė du jų mažieji vaikai, į Lietuvą grįžo glausdami 3 atžalas. Tremiama Justina laukėsi, tik nuvežta pagimdė mergaitę, kuri tuoj ir mirė. Tremtyje gimė dar 2 vaikai, vienas jų taip pat mirė, paskutinysis išgyveno.

„Dėdė Vincas buvo Šaulių organizacijos narys, giminaičių teigimu, žinojo, kad gresia ištrėmimas, galėjo slėptis, bet neaišku, kodėl to nedarė. Šeimos nuotraukose Sibire visur užfiksuoti su vyriausiais vaikais Antanu ir Virginija, kuriuos mažus išsivežė iš Lietuvos“, – kalbėjo N. Vasiliauskienė.

Grįžęs iš tremties, V. Jurkus netrukus mirė, o Justina, gyvenusi Vėžaičiuose, viena tempė ūkio naštą, augino vaikus. Anapilin ji iškeliavo prieš 10-metį.

„Žmonių nebėra, bet krosnelė – gyvas sudėtingo laikmečio ir išgyventos vienos šeimos tragedijos liudijimas“, – teigė N. Vasiliauskienė.

• Rašyti komentarą (1)