|
|
|
Šv. Agotos duona: vienur dalijo, kitur tebelaukia
Vasario 5-ąją įprastai švenčiama šv. Agota – lietuvių mylima šventoji, kaip tikima, sauganti nuo gaisrų, žaibų ir kitokių stichinių nelaimų. Ji – ir moterų, išgyvenusių smurtą, patyčias, taip pat – sergančių krūties vėžiu, globėja. Todėl šią dieną įprastai kepama ir dalijama šv. Agotos duona, dažniausia – mažyčiai jos kepalėliai, simbolizuojantys prieš sudeginant ant laužo nupjautas šios kankinės krūtis. Kasmet šios palaimintos duonos kretingiškiai galėdavo įsigyti nuo pat ryto, dalijant ją parduotuvėje „Klaipėdos duona“ – tuo pasirūpindavo pati bendrovė. Tačiau šiemet dėl pandemijos to atsisakyta, ir mažyčiais gabalėliais suraikytos šv. Agotos duonelės, po rytmetinių šv. Mišių didžiulėje pintinėje, padėtoje prie šv. Antano altoriaus Kretingos katalikų bažnyčioje, tikintieji galėjo ateiti pasiimti per visą dieną. Broliai pranciškonai išvien su „Žolinčių akademijos“ vadove Danute Kunčiene šv. Agotos dienos išvakarėse kepė duoną Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Ryte palaimino ją ir padėjo bažnyčioje, kuri atvira lankytojams ligi vakaro. Vydmantų parapiją savo pačios kepta šv. Agotos duonele aprūpino Rūdaičiuose gyvenanti šio kaimo bendruomenės pirmininkė, taip pat besirūpinanti Rūdaičių koplyčia – ji yra jos vadinamoji pročkelė. Moteris sakė, kad iškepė per 300 mažų duonos kepalėlių. Dabar belaukia, kada, atlaisvėjus karantino sąlygoms, juos koplyčioje iškilmingai pašventins parapijos klebonas Karolis Petravičius, ir žmonės galės išsinešti namo. „Buvo kilusi mintis kepti jos vėliau, o paskui pagalvojau: juk šv. Agota yra tik tą dieną, rytoj jos nebus. Todėl ir ėmiausi mielo darbo. Jau ir anksčiau eidavau į Rūdaičių mokyklą, pasakodavau vaikams apie šv. Agotą, dalindavau duonelę. Palikdavau pilną krepšelį ir Kretingos bažnyčioje, pernai jos įdaviau ir Vydmantų klebonui“, – pasakojo G. Katkuvienė, patikinusi, kad dabar siuva drobinius maišelius kepalėliams. Ji pasakojo nuo vaikystės – gimė augo Kveciuose – per šalčius ir pūgas Šv. Agotos dieną su mama eidavusios į Kretingos bažnyčią. Mama nešdavosi didelį kepalą duonos, palaimintą riekdavo ir išdalindavo namiškiams, kaimynams kaip apsaugą nuo ugnies ir nelaimių. „Ligi šiol laikau duonelę namie ant palangių, kasdien nešiojuosi rankinėje, vežiojamės automobilyje“, – tvirtino pašnekovė.
|
|
