|
|
|
Programavimas – ne tik darbas, bet ir pomėgis
Programavimas – vis labiau populiarėjanti veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aistra programavimui jau kelerius metus lydi ir aštuoniolikmetį kretingiškį Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Kiprą Melnikovą. Jis beveik kasdien programuoja, gilina ir stiprina jau turimus įgūdžius. Vaikinas yra dalyvavęs hakatono veikloje ir savo žinias jau pritaikė dirbdamas „Interactio“ ir „Tesonet“ įmonėse. – Kiprai, kaip susidomėjai programavimu? Kas paskatino programuoti? – Programavimu susidomėjau dar devintoje klasėje, kai mokykloje „užtikau“ programavimo būrelį, jame sukūriau ir pirmąją programą. Nuo tos dienos itin susidomėjau šia veikla ir kasdien pasineriu į kodavimo platybes, tad dabar programavimas – mano mėgstamiausia veikla. – Kodėl tau svarbu programuoti? Ką tau tai suteikia? – Programavimas leidžia įgyvendinti idėjas ir projektus, padedančius išspręsti aktualias problemas, taip pat suteikia puikias karjeros galimybes, skatina dirbti su nuostabiais žmonėmis, dažnai patyrusiais ir galinčiais patarti. Be to, tai itin smagu. Taip pat svarbu, kad programuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, tad, ypač įgavus daugiau patirties, nebereikia apsiriboti vien lokalia rinka, galimybių galima rasti visame pasaulyje. – Kas yra programavimas? Kaip visuomenė vertina programavimą? – Neretai žmonės mano, kad programavimas – kažkas paslaptingo, migloto, net magiško. Prieš pradedant programuoti ir aš taip maniau. Vis dėlto praktikuojantis galima suprasti, kad programavimas susidaro iš kelių esminių „statybinių blokų“, kuriuos įvairiai kombinuojant galima sukurti įvairiausias programas. – Kokia programuotojų padėtis Lietuvoje? Ar pakanka specialistų? – Kaip ir kitose šalyse, programuotojų yra nemažai, bet gerų programuotojų, turinčių daug potencialo, trūksta, tad jų paklausa yra didžiulė. Manau, kad žmogus gali labai daug pasiekti bet kurioje srityje ar situacijoje, jeigu jaučia aistrą ir įdeda daug darbo. Tuomet viskas tampa įmanoma. – Dirbai programuotoju. Kaip vertini darbo patirtį? – Esu dirbęs dviejose įmonėse: Klaipėdoje sparčiai besiplečiančioje įmonėje, apie dvidešimt darbuotojų turinčiame startuolyje „Interactio“, taip pat Vilniuje bei Kaune įsikūrusiame kibernetinio saugumo produktų gigante su daugiau negu pusantro tūkstančio darbuotojų „Tesonet“. Patirtis abiejose įmonėse labai skiriasi – ir įdarbinimo procesu, ir kasdiene veikla, ir problemomis, kurias tenka spręsti. Tačiau ir vienoje, ir kitoje įmonėje darbas man labai patiko. – Kokių iššūkių dirbant kyla? Kaip pavyksta juos įveikti? – Gali būti įvairių iššūkių – nuo elementariausių „kodėl programa daro ne tai, ką turėtų?“, klaidų, iki sudėtingų problemų sprendimo. Programavimas yra viena profesijų, pasižyminčių stipriu protiniu reiklumu, tad norint išspręsti problemą reikia giliai susikaupti ir mąstyti, tad dažnai kyla pavojus pervargti ir perdegti. Problemų sprendimas būtent ir yra šios profesijos esmė, tad galima įsivaizduoti, kad po kurio laiko, kaip raumenys gali pervargti nuo fizinio krūvio, taip protas gali pervargti nuo psichinio darbo. Perdegimas anksčiau ar vėliau praeina, tačiau geriausia yra jo apskritai išvengti – laikytis sveiko gyvenimo būdo: gyventi aktyviai, sportuoti, tinkamai maitintis, pailsėti, rasti laiko asmeniniam gyvenimui. Tai bet kuriuo atveju naudingi dalykai, praverčiantys ir programuojant. – Kokiose veiklose, susijusiose su programavimu, dalyvauji? – Teko dalyvauti hakatone – renginyje, kuriame bendradarbiauja programuotojai, grafikos dizaineriai ir programinės įrangos kūrėjai. Įvairios komandos per 24 ar 48 bando sukurti programinės įrangos prototipą, kurį vėliau pristato. Jei idėja pasiteisina, galima bandyti kurti startuolį – naują greitai augančią technologinę įmonę. Tai labai įdomus procesas, man jis patiko, nes susipažinau su šauniais žmonėmis, įgavau daugiau praktikos dirbdamas komandoje ir pristatydamas savo idėją, kartu ir smagiai praleidau savaitgalį. – Kuo programavimas svarbus jaunimui? Kaip, tavo nuomone, keisis jo svarba ateityje? – Manau, kad programavimas ir technologijos yra viena reikšmingiausių sričių, kurios svarba ateityje tik didės. Neišskirčiau, kad programavimas svarbus tik jaunimui – programuotoju tapti ar naudotis programuotojų sukurtais darbo vaisiais gali įvairūs žmonės nepriklausomai nuo jų amžiaus. – Ką ketini veikti baigęs mokyklą, kokie tavo ateities planai? – Baigęs mokyklą ketinu imti laisvus metus ir įsidarbinti informacinių technologijų įmonėje, galbūt ir už Lietuvos ribų. Jei darbas patiks, kaip ir anksčiau, manau, kad apskritai nebestudijuosiu, nes informacijos apie programavimą internetas kupinas, ji nesunkiai prieinama kiekvienam, ypač mokančiam anglų kalbą. Programavimas, kaip ir kai kai kurios kitos profesijos, labai sparčiai vystosi ir tobulėja, todėl mokysiuosi visą gyvenimą, man tai labai patinka.
Linas DAUGĖLA
„P. n.“ akademijos narys
|
|
