|
|
|
Konferencijoje tyrinėjo kuršių žemių paveldą
„Senosios kuršių šventvietės“ – taip pavadintą nuotolinę konferenciją, kurią stebėjo apie 100 besidominčiųjų kuršių pėdsakais mūsų krašte, penktadienį surengė Salantų regioninio parko direkcija. Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė viena konferencijos sumanytojų Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė Irma Žąsytienė, dar pavasarį, Kultūros paveldo departamentui paskelbus konkursą projektams finansuoti, kartu su istoriku Juliumi Kanarsku pradėta ieškoti temų, kurios kultūriniu-geografiniu požiūriu būtų reikšmingos ir aktualios visam Vakarų Lietuvos regionui. Salantų regioninis parkas pateikė tris paraiškas, Kultūros paveldo departamentas patvirtino projektą „Senosios kuršių šventvietės“. Pasak I. Žąsytienės, Salantų regioniniame parke gausu piliakalnių, senovės gyvenviečių, pagonių šventviečių, kapinynų, apeiginių akmenų, liudijančių vakarų baltų tautos – kuršių – gyvavimą VII–XV a. Todėl ypač svarbu neužmiršti, informuoti, aktualizuoti šių objektų lankymą, pristatant jų pirminę paskirtį, prasmę ir reikšmę krašto istorijai ir šiandienai. Nekilnojamojo kultūros paveldo aktualizavimui labai svarbi yra tiksli ir pagrįsta informacija, neiškreipianti istorijos ir tikrų, archeologiniais, mitologiniais ir istoriniais tyrinėjimais pagrįstų faktų. Siekiant, kad konferencijos metu būtų kiek įmanoma plačiau pristatytas Salantų regioninio parko ir ne tik jo teritorijoje išlikęs senasis kuršių žemių paveldas, šventvietės, kuršių istorija ir kalbos reliktai, pranešimus skaityti buvo pakviesti įvairių sričių specialistai – kraštotyrininkai, istorikai, lingvistai. Baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius skaitė pranešimą „Kuršių šventvietės ir jų etalonai“. Salantų regioninio parko direkcijos istorikas Julius Kanarskas, dalyvavęs ne vienoje archeologinėje ekspedicijoje, parengė pranešimą „Apeiginiai akmenys šiaurės vakarų Lietuvos senosiose žemdirbystės vietose“. Šią temą papildė kraštotyrininko žurnalisto kraštiečio Deniso Nikitenkos praktiniais tyrinėjimais pagrįsta paskaita „Apeiginiai protėvių akmenys – visuomenės pažinimo paraštėse“. „Gaidys ant Salantų kalvos: tradicinis folkloras ir jo refleksijos“ – tokią temą nagrinėjo etnologas, mitologas, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius dr. Rimantas Balsys. Geolingvistikos, lyginamosios baltistikos, Rytprūsių kalbos ir dialektų istorijos ir onomastikos specialistė, kuršių ir kuršininkų etninės tapatybės tyrinėtoja, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė dr. Dalia Kiseliūnaitė pristatė pranešimą „Kuršių pėdsakai Klaipėdos krašto senųjų gyvenviečių varduose“.
„P. n.“ informacija
|
|
