|
|
|
Turtu reikėtų pasirūpinti, kol jo dar yra
Per praėjusius metus mūsų rajone ilgapirščiai „apšvarino“ 31 butą ar gyvenamąjį namą. Dar tiek pat gyvenamosios paskirties pastatų per 2007-uosius metus nukentėjo nuo gaisro. Pareigūnai pastebi: žmonės labiau ima rūpintis turto saugumu tik tada, kai nelaimė jau įvyko.
„Išlaužti durų spynos šerdį trunka vieną minutę“, - teigė Kretingos rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Ričardas Černeckis. Jis patarė rinktis durų spynas, rakinamas raktais, kurie yra apvalios formos arba turi sparnelius. Vagys vengia lankytis tuose butuose, kurie saugomi šarvuotų durų. Tačiau pirkti tokias brangiai kainuojančias duris – nebūtina. Galima ir paprastose duryse įtaisyti tokias spynas, kokios būna šarvuotose. „Dažniausiai vagys butuose apsilanko dieną iki pietų: kol dar vaikai negrįžę iš mokyklų, suaugusieji – iš darbų. Vagys pirmiausia paskambina į duris. Jei namuose yra žmonių, jie pasiteirauja kokio nors žmogaus išgalvotu vardu ir eina ieškoti kito buto. Gyventojai, pastebėję, kad nepažįstamas žmogus įtartinai vaikštinėja nuo vienų durų prie kitų, turėtų apie tai pranešti policijai“, - kalbėjo R.Černeckis. Vagys, kurie į namus patenka per langus, dažniausiai renkasi butus, esančius pirmame, antrame aukštuose. Lengviausia atidaryti plastikinius langus. Pareigūnai pataria rinktis tokius plastikinius langus, kurie turi užraktus. Galima iš gamintojų užraktus įsigyti ir jau įstatytiems plastikiniams langams. Langų, kurių rėmai yra mediniai, atidaryti neįmanoma – reikia arba išdaužti stiklą, arba išlaužti patį rėmą. Nebent mediniai rėmai būtų išpuvę. Vagys, kurie į butus patenka per langus, dažniausiai į „medžioklę“ išeina žiemos vakarais, kai pradėjus temti matosi, kur dega šviesa, o kur ne. Geriau išvykstant iš namų palikti degančią šviesą, kuri atbaidytų nuo neprašytų svečių. Tačiau geriausiai namus apsaugo įrengta signalizacija. Lauko lempos, kurios užsidega, reaguodamos į judesį, vagims nesutrukdo. Jos apšviečia teritoriją ir vagys mato, kur kokie daiktai, kaip lengviau prieiti prie namo. Lempai užgesus, vagis prie gyvenamojo pastato gali prieiti iš kitos pusės arba tiesiog nukirpti lempos laidus. Saugios kaimynystės nėra R.Černeckio teigimu, įprastai apvogti žmonės labiau susijaudina ne dėl to, kokie daiktai dingo, o dėl to, kad jų namuose – „tvirtovėje“ – vaikščiojo ir kuitėsi svetimas žmogus. Ant grindų iš spintų, stalčių iškratyti daiktai, viskas sujaukta – toks buto vaizdas po vagių apsilankymo sukrečia namiškius. „Dažniausiai apvogtieji ima įtarinėti kaimynus, tačiau šios spėlionės retai pasitvirtina. Pastaruoju metu vagys atvažiuoja ir iš Klaipėdos“, - sakė R.Černeckis. Vienas 26 metų klaipėdietis, kuris, įtariama, apšvarino penkis kretingiškių butus, buvo sučiuptas prieš Naujuosius metus. Vyras vogdavo, nes pinigų reikėjo narkotikams. „Dar kai kurių vagių asmenybes jau žinome, miname jiems ant kulnų“, - sakė R.Černeckis. Jo teigimu, šiuo metu vagysčių mūsų rajone sumažėjo perpus, palyginus su 2000-2005 metų laikotarpiu, kada buvo didesnis nedarbas, į nusikaltimus dažniau būdavo įtraukiami jauni žmonės. Pašnekovas akcentavo, kad išaiškinant vagystes labai praverčia gyventojų suteikta informacija. Tačiau kol kas mūsų rajono žmonėms saugios kaimynystės idėja – nepriimtina. Policija negavo nė vieno pranešimo iš gyventojo, kuris įtaria, kad pas kaimyną yra vagių. Tik įvykus vagystei, namiškiai ar kaimynai prisipažįsta girdėję įtartiną triukšmą, šuns lojimą, matę įtartinus žmones, tačiau į tai nesureagavę. Žmonės nesiryžta bendradarbiauti su policija, nes baiminasi nusikaltėlių keršto. Policijos pareigūnų teigimu, tokios baimės – nepagrįstos: nusikaltėliai juos išdavusių žmonių neieško. Žmonės detektoriais domisi „Įsirengti autonominį dūmų jutiklį – paprasčiausias ir pigiausias būdas, padedantis išvengti gaisro. Liepsna namą gali apimti per 10-15 minučių. Šiemet šalyje gaisruose žuvo jau 15 žmonių“, - sakė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Rimantas Nagreckis. Jo pastebėjimu, autonominiais dūmų jutikliais, dar vadinamais detektoriais, domisi vis daugiau kretingiškių. Užsienyje dūmų jutikliai – labai populiarūs. Detektoriai reaguoja, jei patalpoje atsiranda dūmų, ir ima skleisti garsinį signalą. Taip gyventojai įspėjami apie gaisro pavojų. „Pagal statistiką dažniausiai žmonės ne sudega, o apsinuodija dūmais. Jei ore deguonies lieka mažiau negu 18 proc. – žmogus nebeturi kuo kvėpuoti, dėl deguonies trūkumo apsnūsta. Dėl dūmų suveikus detektoriui, žmogus galėtų išsigelbėti“, - sakė R.Nagreckis. Neretai žmonės pamiršta užkaistą valgį ir užsiima kitais darbais, užsižiūri televizorių ir pan. Tokiu atveju gaisro būtų išvengta, jei apie gresiantį pavojų praneštų detektorius. Pastebima, kad žmonės per naktį palieka įjungtų įvairių elektrinių prietaisų, pavyzdžiui, televizorius veikia budėjimo režimu, kompiuteriu siunčiami filmai ar muzika. Jei dėl to kiltų gaisras, miegančius žmones detektorius pažadintų. Nuo 1996-ųjų detektorius privalomas Nuo 1996 metų naujuose ir rekonstruojamuose pastatuose įrengti autonominius dūmų detektorius yra privaloma. Tai reglamentuoja Autonominių dūmų detektorių instrukcija, kurią patvirtino Priešgaisrinės apsaugos departamentas. Ugniagesiai rekomenduotų autonominiais dūmų detektoriais pasirūpinti ir senesnės statybos namų gyventojams. Autonominių dūmų jutiklių būna įvairių modelių. Jų kaina – nuo 40 litų. Šiuos įrenginius patariama įrengti kambario viduryje. Į smalkes dūmų jutikliai nereaguoja. Autonominiai dūmų jutikliai kraunami baterija, kurios pakanka metams. Jei baterija išsikrauna – apie tai įspėja pats įtaisas, kuris pradeda pypsėti. Dūmų detektorius galima įsigyti įvairiose bei priešgaisrinių prekių parduotuvėse.
|
|
