|
|
|
Aptarė savižudybių aktualijas ir prevenciją
Kretingos psichikos sveikatos centras surengė konferenciją „Psichikos sveikata ir savižudybių prevencija“, į kurią buvo pakviesti Klaipėdos krašto gydytojai psichiatrai, psichiatrijos organizacijų vadovai iš Vilniaus bei teisėsaugos atstovai.
Konferencijoje pranešimus skaitė: šio renginio organizatorė, Kretingos psichikos sveikatos centro vadovė ir Lietuvos psichiatrų asociacijos (LPA) Klaipėdos krašto filialo pirmininkė Teresė Ramanauskienė; LPA prezidentas profesorius Algirdas Dembinskas; Lietuvos suicidologų (savižudybių prevencijos) asociacijos prezidentas ir LPA Vilniaus krašto pirmininkas Alvydas Navickas bei Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis. Renginio pradžioje T.Ramanauskienė pasidžiaugė „nauju kūdikiu, kurio gimimo proga ir surengtas šis susitikimas“: tai - LPA Klaipėdos krašto filialo įregistravimas. Svečiai pasveikino T.Ramanauskienę tapus šio filialo vadove. A.Dembinskas, vienintelis profesoriaus laipsnį turintis gydytojas psichiatras Lietuvoje, supažindino susirinkusiuosius su psichikos sutrikimų ir savižudybių prevencijos aktualijomis. Jis pabrėžė, kad psichikos sveikatai įtaką daro biologiniai veiksniai, nes žmogus iš protėvių paveldi ne vien išorę, bet ir dvasinius panašumus; socialiniai reiškiniai: yra pastebėta, kad savižudybių ypač padaugėjo po Nepriklausomybės paskelbimo. Profesorius pabrėžė, kad žmonių psichikos sveikata bloga ne tik Lietuvoje - ji blogėja visame pasaulyje: 25 proc. pasaulio gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimų patiria bent kartą gyvenime. Depresija patenka į pagrindinių žmonijos ligų dešimtuką ir užima jame IV vietą. A.Navickas, konferencijoje kalbėjęs apie savižudybių paplitimą Europos Sąjungoje per pastarąjį dešimtmetį, apžvelgė savižudybių rodiklius įvairiose šalyse. Statistika parodė, jog Lietuvoje savižudybių statistika yra pati didžiausia Europoje - 2004 m. iš 100 tūkst. gyventojų nusižudė: Lietuvoje - 40,2; Vengrijoje – 27; Estijoje – 22,7; Belgijoje – 21,1; Suomijoje - 20,3; Lenkijoje – 15; Rumunijoje – 12,2; Kipre – 0,3. Pasak A.Navicko, Lietuvoje vyrai patiria didžiausią visoje ES psichosocialinį spaudimą ir jų sveikos gyvensenos lygis yra pats žemiausias. T.Ramanauskienė pademonstravo priklausomybės ligų – narkomanijos, toksikomanijos bei alkoholizmo - Klaipėdos krašte rodiklius: 2006 m. daugiausia – 4 tūkst. - šiomis ligomis sirgo Šilutės r. gyventojų, Kretingoje tokių ligonių rodikliai vieni mažiausių – 140. A.Slatvickis kalbėjo apie telefoninių tarnybų svarbą savižudybių prevencijoje ir pristatė „Vilties linijos“ veiklą. Paguodos telefonas veikia jau 20 metų. Jis buvo įkurtas T.Ramanauskienės iniciatyva. Dabar „Vilties linija“ yra teikiama specializuota pagalba: vaikams, jaunimui, moterims bei mobilioji arba vilties. Skambučiai telefonu 8-800 60700 į šią liniją yra nemokami iš bet kurio ryšio telefonų. „Vilties linija“ veikia visą parą. Per metus sulaukiama iki 10 tūkst. skambučių. Šią pagalbos liniją apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Klaipėdos savivaldybė.
|
|
