Aštuoniasdešimtmetė tautodailininkė tikino: kaip ji atrodo, taip ir jaučiasi

Aukštakulniai bateliai, elegantiškas kostiumas su kelnėmis, grakšti laikysena, nenustygstantis bėgiojimas šen bei ten ir plati besikvatojanti šypsena. Gatvėje būtinas aksesuaras - puošni skrybėlaitė. Taip apibūdintum jaunatviškai elegantišką tautodailininkę Stanislavą Babrauskienę, kuriai – sunku patikėti - už kelių dienų, lapkričio 26-ąją, sukaks aštuoniasdešimt metų.

Per ketvirtį amžiaus Stanislava Babrauskienė sakė primezgusi „kalnus“ rūbų – kostiumėlių, sijonų, suknelių, megztinių. Moteris tvirtino užsidirbusi gerą pensiją, kad šiandien nereikėtų vargti po daržus ir ūkį, kuriuos ji iškeitė į sportą, pasivaikščiojimus bei keliones.

„Atvažiuokit į svečius dažniau. Nuo buvimo su žmonėmis ir gerų žodžių abu su Mečislovu jaunėjame, - juokdamasi už save ir už savo vyrą kalbėjo jubiliatė, nustebinusi savo jaunatvišku būdu. – Man visada yra gerai. Visąlaik jaučiu, kad mane globoja Aukštesnioji jėga ir už tai esu jai dėkinga“. Moteris atviravo, jog į bažnyčią nevaikštanti, tačiau Dievą jaučianti savyje.

S.Babrauskienė sakė kasdien būnanti gryname ore, daug vaikštanti: „Visas žydkapis išvaikščiotas, aplinkiniai miškai išmaišyti. Turiu savo medžius - beržus ir ąžuolą, apsikabinu juos: atiduodu jiems blogas mintis ir pasisemiu gerosios energijos“.

Moteris labai myli jūrą ir Palangos paplūdimius. Ji tikino, jog praėjusią vasarą net 46 sykius pabuvojo prie jūros: kaitinosi, sportavo, vaikštinėjo smėlynais. Iki spalio pabaigos jūroje ji dar ir maudėsi. „Nuo šiol bus labai gerai: asmenims nuo 80 metų kelionė į Palangą valstybiniu transportu tekainuos tik 41 centą. Galėsiu kasdien važinėti prie jūros“, - džiūgavo Stanislava.

S.Babrauskienė sakė labai mėgstanti ir keliauti: jubiliejaus proga ji su tautodailininkų grupe vyks į Rygą. Pavasariop su dukra ir anūke numatė poilsiauti Turkijoje.

„Esu dar pilna veiklos: dalyvauju „Bočių“, Moterų kolegijos draugijos veikloje, - kalbėjo optimizmo kupina S.Babrauskienė. – Dėl glaukomos nebegaliu nei megzti, nei siuvinėti, tačiau jaučiu, kad gyvenu kūrybiškai“.

S.Babrauskienė nuo 1962-ųjų metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Moteris iki 60 metų amžiaus mezgė ir tiekė gaminius Klaipėdos dailės kombinatui.

„Jau anksčiau turėjau mezgimo mašiną, bet nežinojau, kaip ja megzti. Sužinojau, kad Klaipėdoje vienas vyriškis, gyvenęs Vokietijoje ir grįžęs į Lietuvą, parsivežė tokią pačią mezgimo mašiną. Jis ja mezgė ir tiekė mezginius Dailės kombinatui. Prisiprašiau, kad tas žmogus ir mane išmokytų megzti mašina, - apie savo kūrybos darbų pradžią pasakojo S.Babrauskienė. – Megzdavau viską, ką nešioja moterys: palaidines, megztukus, sijonus, sukneles, kostiumėlius. Kretingiškės moterys neatstodavo su užsakymais. Dirbau labai daug: reikėjo normą atiduoti kombinatui, ir, kiek leido jėgos, puošiau kretingiškes. Kokios tik ponios neateidavo. Gražaus rūbo juk nusipirkti negalėjai.

Dieve mano, tokie kalnai drabužių primegzti per ketvirtį amžiaus, kas juos besuskaičiuotų“.

Ant namo aukšto dar tebeguli išsaugota pirmoji Stanislavos mezgimo mašina. Galbūt, svarstė moteris, pirmoji mezgimo mašina ir Kretingos mieste.

S.Babrauskienė rodė glėbį garbės raštų, pelnytų už savo kūrinius. Ji dalyvaudavo meno ir kraštotyros darbų parodose.

Pomėgį megzti bei siuvinėti, tautodailininkė tikino, paveldėjusi iš savo motinos Onos: „Tebestovi akyse, kaip motina stovi staklėse ir mitriai audžia aštuonnyčiais“, - prisiminė pašnekovė.

S.Babrauskienė kilusi iš Kelmės rajono. Ten baigė vidurinę mokyklą. „Man labai sekėsi lietuvių kalba: rašiau eilėraščius, pagal mano scenarijus mokykloje statydavo vaidinimus. Po abitūros egzaminų mokyklos direktorius pareiškė: kokią garbę turėjome Vilniuje – komisija perskaitė mūsų mokinės Garbačiauskaitės (mergautinė S.Babrauskienės pavardė, - aut.pastaba) darbą“, - savo jaunystę prisiminė pašnekovė. Ji tikino, jog bandė mokytis Mokytojų seminarijoje, tačiau nuolatos buvo persekiojama, mat, buvo buožių vaikas. Dėl tos pačios priežasties jai teko bėgti ir iš gimtosios Kelmės. Taip ji atrado Kretingą: čia su vyru pasistatė namą, užaugino dvi dukras. Viena jų – Dalia Jociuvienė – Kretingos sveikatos centro gydytoja, antroji - Laima – dirba viešbučio administratore Palangoje.

„Nesigailiu, kad taip, o ne kitaip susiklostė mano gyvenimas“, - savo ligi šiol nugyventu gyvenimu ir skirtu likimu pasidžiaugė S.Babrauskienė.

Stanislava su vyru Mečislovu, beje, buvusiu žinomu mieste laikrodininku, kitų metų birželį rengiasi švęsti deimantines – 60-ąsias bendro gyvenimo - vestuves.

• Rašyti komentarą (1)