- Vaikystėje mano Kalėdų Senelis gyveno Laplandijoje. Ir tuo tikėjau iki 7-erių metų. Pasaka baigėsi, kai kartą per šv. Kalėdas į svečius atėjo Kalėdų Senelis. Visai netyčia pastebėjau, kad tai visai ne jis, o tik mano kaimynas. Baisiai pykau ant tėvų, kam šitaip melavo. Dabar manau, kad tai – gražus melas ir jo reikia kiekvienam vaikui. Gražu turėti savo pasakas, svajones.
Juozas Adomaitis:
- Maniškis taip, kaip ir visų, – gyvena Laplandijoje. Tėvai pasakodavo, kad Kalėdų Senelis gyvena Šiaurėje. Tuo tikėjau turbūt iki studijų laikų. Pradėjus studijuoti, dingo tas malonus žaismingumas daryti staigmenas ir jų laukti. Dabar jausmas vėl sugrįžo: pasakoju anūkams, kaip man pasakodavo tėvai - jūsų Kalėdų Senelis atkeliaus iš Šiaurės.
Daiva Telksnytė:
- Mano Kalėdų Senelis visada gyvena mano širdyje. Nors vaikystėje tikėjau, kad jis atkeliauja iš toli, iš ten, kur šalta. Dar ir dabar man šv. Kalėdos visada siejasi su sniegu, šalčiu. Kokios Kalėdos be sniego, dovanų po eglute ir šventinio jausmo širdyje. Jau pradedu jausti kalėdinę nuotaiką, nors iki šv.Kalėdų – dar daug laiko.
