|
Žibininkų skulptūrų parkas – žmonių sveikatai
Tradiciniame “HBH-Juozo alaus” daryklos bėgime “Žemaitijos sveikatos takas ir skulptūrų parkas”, kurį suorganizavo alaus daryklos savininkai Rada ir Juozas Matulevičiai, startavo 232 bėgikai ne tik iš Kretingos, bet ir iš Klaipėdos, Palangos, Skuodo, Kauno, Gargždų, Alsėdžių, Priekulės, Drevernos, Žemaičių Kalvarijos, Vėžaičių ir kitų Lietuvos vietovių.
Bėgimas buvo skirtas Saulės mūšio 770-osioms metinėms paminėti. Tuo pačiu tai buvo pirmasis neperseniausiai įsikūrusios bendruomenės “Pajūrio asociacija” ( bendruomenės pirmininkas – Leonas Rimeika) sportinis renginys. Tradiciškai bėgikai varžėsi skirtingo amžiaus vyrų ir moterų bei šeimų grupėse. Vyriausiasis bėgimo dalyvis – Piotras Silkinas, jauniausias – Emilijus Toleikis iš Jakų. Šeimų grupėje varžėsi Vasiliauskai iš Naujosios Akmenės, gargždiškiai Simoneit, kauniečiai Laukaičiai, Toleikiai iš Jakų ir Padvarių kaimo gyventojai Endriuškos. Tarp grupių besivaržantys Kretingos rajono bėgikai daugelyje pozicijų nusileido kitų rajonų bėgikams. Tarp merginų kretingiškė Silva Simonavičiūtė užėmė III vietą, tarp vaikinų kretingiškis Andrius Narmontas buvo pirmas. Trečią vietą savo amžiaus grupėje užėmė Rūta Narkutė, o Aurimas Pazdrazdis – I v. Jo brolis Mindaugas toje pačioje grupėje buvo trečias. Likusiose grupėse kretingiškiai neužėmė jokių prizinių vietų, tik palangiškis Algimantas Maziliauskas vyrų grupėje buvo antras. Savaitgalį Žibininkų miške buvo šlapia ir pažliugę, tad bėgikai negalėjo įvertinti kuriamo skulptūrų parko ir sveikatos tako pranašumų.
“HBH-Juozo alaus” daryklos savininkas Juozas Matulevičius sakė, kad Žibininkų pramogų komplekso lankytojai jau suspėjo pamėgti naujai kuriamą skulptūrų parką. “Žmonės pajaučia gamtos laisvę. Čia jie gali vaikščioti, niekas nedraudžia uogauti, grybauti. Žmonėms sudarome galimybę pajausti tikrą kaimo gyvenimą, čia, miške, pabendrauti, pafilosofuoti, nes tą daryti skatina modernųjį meną atspindinčios metalo, medžio, akmens skulptūros, mįslės, nuorodos, - kalbėjo J.Matulevičius. – Įrengsime pagonišką aukurą, kuris degs nuolat. Vėlgi ugnis sujungs žmones pabendravimui, pabuvimui kartu”. Skulptūrų parkas buvo pradėtas kurti prieš dvejus metus. Jo sumanytojai jau investavo apie 300 tūkst. litų. Tiek pat litų gauta iš ES fondų miškui sutvarkyti. “Klaidžiame miške nebuvo nieko – nei takų, nei kelių. Viską įrengėme patys. Ketiname išasfaltuoti apie keturis kilometrus tako, visa kita išliks natūralu. Parku žadame paversti visą 40 ha ploto užimantį mišką. Po penkis hektarus skirsime Žemaitijos, Lietuvos tradicijoms atspindėti, papasakoti apie pasaulio stebuklus, o norintiems pasveikti, pamedituoti statysime piramidę”, - apie idėjas, susijusias su skulptūrų parku, pasakojo alaus daryklos savininkas. Pradžia jau padaryta – jau dabar skulptūrų parko lankytojai gali savo paslaptis patikėti “Paslapčių ausiai”, klausytis “Vandens lašų”, siūti “Sagą”, pasėdėti ant “Spyruoklės”, raikyti “Ragaišį” ir pan. Skulptūras parkui kuria Žemaitijos ir Lietuvos dailininkai, kurie susirenka į plenerus Žibininkuose. Jiems čia sudaromos visos sąlygos kurti ir reikšti naujas idėjas.
|