Gydo jau ir savo buvusių pacientų vaikus

Vaikų gydytoja, Kretingos miesto Garbės pilietė Janina Rapalienė nuo vaikystės svajojo apie mediko darbą. Po trejų metų sukaks 50 metų, kai J.Rapalienė dirba Kretingos ligoninėje. Tačiau kad ir mėgstamą darbą dirbant, anot gydytojos, būna ne tik džiugių, bet ir skaudžių akimirkų.

“Anksčiau žmonės labiau vertino dvasinius dalykus”,- sako gydytoja J.Rapalienė.

Gavusi paskyrimą atvyko dirbti į Kretingą

Dauguma Kauno medicinos instituto kurso draugų gerai mokėsi, todėl ne vienas jų vėliau tapo profesoriais ir dirba Vilniuje, Kaune. Dėl to, kad ji gavo paskyrimą į Kretingą, nesigaili, nors visą gyvenimą ją viliojo didžiosios klinikos. Mokytis nebuvo lengva. Tačiau, anot gydytojos, jei sunku studijuoti – lengva dirbti.

Ligoninė buvo atidaryta tik antrus metus, kai J.Rapalienė pradėjo dirbti Kretingoje. Nebuvo ir jokios įrangos. Gydytojai galėjo pasikliauti tik savo žiniomis ir savo rankomis. Visus dokumentus taip pat pildė ranka.

Pašnekovė sakė, jog prisimena ir visus skaudžius įvykius, tačiau laimė, jog pediatrijoje jų - nedaug.

Ligoninėje 40 lovų buvo skirta vaikams. Tuo metu trečdalį gyventojų sudarė vaikai. Ji su kita vaikų gydytoja buvo pasidalinusi miestą pusiau. Tačiau reikėjo ne tik gydyti ligonius, bet ir tikrinti moksleivių sveikatą, vykti į felčerinius punktus, budėti.

Ilgą laiką gydytoja dirbo vaikų skyriaus vedėja.

- Jaunystė - pilna idealų, ir savęs negaili,- prisiminusi tuos laikus sakė gydytoja.

Gydytojų atlyginimas buvo nedidelis - 75 rubliai, tačiau dėl to niekas nesiskundė ir blogiau nedirbo.

Gyvenimą paįvairindavę patys: ligoninė turėjo sunkvežimį, į kurį susėdę važiuodavo prie Minijos maudytis. Kartą apie 15 žmonių šiuo sunkvežimiu buvo išvykę net į Krymą. Vėliau per turistines keliones ji pabuvojo Bulgarijoje, Rumunijoje. Teko lankytis ir pasaulinio masto klinikose.

J.Rapalienė - ne tik gydytoja, bet ir močiutė. 2005 metų vasarą su anūkais: Viliumi (priekyje), Goda ir šiemet pradėjusiu lankyti mokyklą Gabrieliumi.

Noras tobulėti padėjo daugiau pamatyti ir sužinoti. Tuo metu patekti į kursus Maskvoje nebuvo sudėtinga – pakakdavo parašyti pareiškimą ir jį nusiųsti. Žinios, kurias gaudavo Maskvoje, buvo labai vertingos. Tačiau atvykus į Maskvą norėjosi ne tik įgyti kuo daugiau profesinių žinių, bet ir pamatyti. Todėl Maskvoje nepraleisdavo progos apsilankyti Didžiajame teatre ar nueiti kur pasiklausyti gero koncerto.

Keturis mėnesius gydytojai teko praleisti Peterburge bei dalyvauti įvairiose tarptautinėse konferencijose.

J.Rapalienė su pagarba prisimena darbo kelyje sutiktus, daug ko ją išmokiusius šviesaus atminimo gydytojus Nijolę Maštarienę, Eleną Matukynienę, Aleksandrą Krikščiūnienę ir kitus.

Vaikus gydyti - lengviau negu suaugusius

Pasak J.Rapalienės, vaikai niekada nemeluoja ir sako tiesą. O su metais ateina ir patirtis – žinai, ką vaikai mėgsta, atrandi būdą, kaip juos prakalbinti. Daug pasako ir intuicija.

Nors, anot gydytojos, buvo deklaruojama, kad mūsų šalyje kas geriausia skiriama vaikams, tačiau gyvenime ne visada taip buvo – pačiai teko daug kur skintis kelią.

1997 metais tėvo Leopoldo pastangomis ligoninė gavo echoskopą. Todėl gydytojai teko vykti į kursus Vilniuje. Vėliau ji buvo pakviesta gilinti žinias į Vokietiją. Didelį įspūdį paliko Schwalmstadt ligoninė bei Kaselio klinika, kurioje gausu naujausios kartos echoskopų.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais gydytoja lankėsi Danijoje. Ji liko sužavėta, kaip prie ligoninės įsikūrusiuose senelių namuose prižiūrimi seni žmonės ir koks didžiulis dėmesys jiems skiriamas.

Gydytoja pasidžiaugė, jog šiuo metu ligoninė turi echoskopą, kuriuo galima atlikti ne tik vidaus organų, bet ir širdies echoskopiją.

Pasitaiko, jog tėvai gydytojais įbaugina vaikus, todėl mažieji pacientai jų bijo.

Priešingai – vaikus reikėtų mokyti nesibaiminti gydytojų.

Kartais, norint vaikui padaryti kardiogramą, reikia imtis įvairiausių gudrybių.

- Būna, jog vaikui sakau: jei ramiai pagulėsi, ekrane pamatysi, ką šiandien suvalgei. Vaikui pasidaro įdomu ir jis nurimsta,- patirtimi dalinosi gydytoja.

Gydytoja pastebėjo, kad metams bėgant keičiasi ir ligos, jų eiga. Atsiranda daugiau alerginių ligų. Deja, mažėja vaikų atsparumas ligoms.

Vaikai mažiau tikrinami ir profilaktiškai. Jų sveikata dabar patikėta tėvams. Deja, tėvai dažnai būna užsiėmę ir pritrūksta dėmesio savo vaikams.

Psichologinių problemų patiria ir tie vaikai, kurių tėvai išvyksta dirbti į užsienį: mažieji pasijunta vieniši.

Vyresnių vaikų problema - nereguliarus maitinimasis. Mokykloje tam skiriamas nepakankamas dėmesys.

Gydytoja mano, jog sunkios vaikų kuprinės, didelis pamokų krūvis mokyklose taip pat turi neigiamos įtakos vaikų sveikatai. Tačiau didžiausia problema – alkoholio vartojimas. Jau 10 – 12 metų vaikai vartoja alkoholį. Ypač tai juntama per didžiąsias šventes. Jau tokio amžiaus vaikams gydytojai nustato sunkų girtumo laipsnį ar apsvaigimą nuo narkotikų.

Neturėtų vaikai matyti ir alkoholio, tabako reklamos.

Vaikų psichiką žaloja ir per televiziją rodomi žiaurūs filmai. Matyti žiaurūs vaizdai vaikams nepraeina be pėdsakų.

• Rašyti komentarą (2)