|
|
|
Vyriausiasis rajono apylinkės prokuroras pasirengęs reaguoti į kritiką
Nors nusikalstamumas mažėja visoje šalyje, per šių metų devynis mėnesius Kretingos rajone užregistruota 7,8 proc. daugiau nusikalstamų veikų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau skaičiuojant, kiek nusikalstamų veikų tenka 100 tūkst. gyventojų, mūsų rajonas išlieka vienu saugiausių Klaipėdos apygardoje. Šie ir kiti duomenys buvo pateikti Klaipėdos apygardos bei apygardos miestų ir rajonų apylinkių vyriausiųjų prokurorų pasitarime, kuris įvyko Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje. Pasitarime buvo aptarta prokuratūrų veikla per šių metų devynis mėnesius. Kretingos rajone per šį laikotarpį užregistruotos 361 nusikalstamos veikos – 26 veikomis daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Visoje šalyje nusikalstamumas sumažėjo 11,1 proc., o 4,7 proc. jis mažesnis Klaipėdos apygardoje, kuriai priklauso Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės bei Tauragės rajonų apylinkių prokuratūros. Tačiau Klaipėdos apygardoje mūsų rajonas išlieka antras pagal saugumą – 100 tūkst. gyventojų tenka 785,4 nusikalstamos veikos. Mažiausias šis skaičius Skuodo rajone – 596,2 nusikalstamos veikos. Pagėgių seniūnijos, Palangos ir Klaipėdos miesto statistika viršija tiek apygardos vidurkį – 1363,3 nusikalstamos veikos 100 tūkst. gyventojų, tiek respublikinį – 1659,3 nusikalstamos veikos. Kretingos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Juozo Gegio teigimu, mūsų rajone nusikalstamumas niekada nebuvo didelis, lyginant su analogiškais pagal gyventojų skaičių rajonais Respublikoje bei Klaipėdos apygardoje. „Kretingos rajone gyvena gana sėslūs gyventojai, kurie mažai migruoja. Žmonės domisi kultūra, visuomenei daro įtaką čia esantys vienuolynai ir dvasininkų veikla. Be to, Kretingos rajonas pasižymi mažu nedarbo lygiu. Nusikalstamumas yra socialinis reiškinys, būdingas visoms valstybėms. Kad jis būtų mažesnis, yra ne tik teisėsaugos institucijų, bet ir visuomenės, kitų organizacijų pareiga“, - sakė J.Gegys. Visi nužudymai išaiškinti Klaipėdos apygardoje 21,4 proc. padidėjo užregistruotų sunkių bei labai sunkių nusikaltimų skaičius. Daugiausia jų – kaimyniniame Palangos mieste: per devynis šių metų mėnesius tokių nusikaltimų užregistruota 26, pernai jų būta 12. Kretingos rajone sunkių bei labai sunkių nusikaltimų sumažėjo. Šiemet mūsų rajone užregistruota 12 tokių nusikaltimų – dviem mažiau negu pernai. Per devynis šių metų mėnesius užregistruota du nužudymo ir 14 plėšimo atvejų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius pasitarime iškėlė problemas, kurios atsiranda tiriant nužudymus. Prokurorų darbą sunkina tai, kad teismo medicinos ekspertai ne visada atvyksta į įvykio vietą. Be to, nuolat keičiasi tyrėjai, jiems tenka didelis darbo krūvis, kai kuriems tyrėjams trūksta patirties. Sunku išaiškinti nusikaltimą, kai netinkamai apžiūrima įvykio vieta bei surenkami daiktiniai įrodymai. „Nemanyčiau, kad šioje srityje turime tokių problemų, nes pastaraisiais metais visi nužudymai mūsų rajone yra išaiškinti. Sunku pasakyti, kas lemia, jog mūsų rajone mažėja sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, nes jų neįmanoma nuspėti iš anksto ar reguliuoti. Apie tokius nusikaltimus sužinome tik jiems jau įvykus. Šiuo metu mūsų rajone didžiausia problema yra vagystės, tai yra, turtiniai nusikaltimai“, - pastebėjo J.Gegys. Iki spalio mėnesio buvo užregistruotos 96 vagystės, iš kurių 33 yra ištirtos. Pasitarime vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras Ignas Laucius teigė: nepakankamai dėmesio skiriama nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, prevencijai bei išaiškinimui. „Tokie nusikaltimai yra labiau užmaskuoti, slepiami, todėl juos sunku ir išaiškinti. Žinoma, ši problema nėra tokia didelė kaip didmiesčiuose, tačiau prieš ją užsimerkti negalime. Juk narkotikų prekeiviai iš to ir gyvena – plėsdami vartojančiųjų ratą. Šiemet mūsų rajone užregistruoti du nusikaltimai, susiję su narkotinėmis medžiagomis. Pastebiu, kad daugiau dėmesio yra skiriama ne prevencijai, o narkomanams gydyti. O juk išgydyti narkomaną yra daug sunkiau. Dažniausiai nusikalsta apsvaigę – ar nuo alkoholio, ar nuo narkotikų – žmonės. Ypač daug Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyksta, kai apsvaigę asmenys sėda už vairo. Tokiose nelaimėse žūsta žmonės“, - kalbėjo J.Gegys. Vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras atkreipė dėmesį ir į bylų, kuriose aiškinami nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai, tyrimus. Tokių bylų esama ir mūsų rajone. „Du tokių bylų tyrimai yra nutraukti, nes įtariamieji jau mirę. Vienas ikiteisminis tyrimas dar vyksta“, - informavo J.Gegys. Sulaukė kritikos Vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras I.Laucius kritikavo Kretingos rajono apylinkės prokuratūrą dėl mažo bylų, perduotų teismui, skaičiaus. Jis apygardoje, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, yra vienas mažiausių: į teismą perduotas bylų skaičius vienam prokurorui, įskaičiavus vadovus, tenka 10,5 bylos, o be vadovų - 12,6 bylos. Mūsų rajone vienas mažiausių ir į teismą perduotų nusikalstamų veikų skaičius – vienam prokurorui, skaičiuojant be vadovų, tenka tik 15 veikų. Skuodo rajone šis skaičius yra didžiausias – 50 veikų. Kretingos rajono apylinkės prokuratūra sulaukė kritikos ir už tai, jog ilgai trunka ikiteisminiai tyrimai. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pastebėjimu, tarp apylinkių prokuratūrų Kretingos rajono apylinkės prokuratūroje šis rezultatas blogiausias – iki 3 mėn. termino baigta tik 40,4 proc. bylų. „Tenka prisiimti kaltę, kad per silpna ir policijos, ir prokuratūros darbo kontrolė. Tai yra rimta kritika ir į ją bus reaguota. Šią trečius metus besitęsiančią problemą spręsiu, sukviesdamas ir mūsų darbuotojų, ir policijos pareigūnų koordinacinį pasitarimą. Išleisiu įsakymą, kuris prokurorus įpareigos daugiau bylų perduoti teismui. Taip pat analizuosime padėtį, suplanuosime konkrečius darbus, imsimės kitų priemonių. Nors ikiteisminis tyrimas gali trukti pusę metų, tačiau privalome stengtis, kad byla būtų užbaigta per kuo trumpesnį laiką. Greičiau atlikti ikiteisminį tyrimą trukdo tai, jog policijoje trūksta tyrėjų, jie keičiasi. Dalis tyrėjų mokosi, o įgiję išsilavinimą pereina dirbti kitur, kur siūlomas geresnis atlyginimas. Visa tai duoda neigiamus rezultatus ir mūsų darbui. Ši problema būdinga ne tik mūsų rajonui, bet ir visai Respublikai. Už kiekvienos bylos slypi žmogus ir jo likimas. Tai suprasdami, turime stengtis kuo greičiau baigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui. Kita vertus, yra ir kuo pasidžiaugti – jau dešimtmetį mūsų rajone neturime nė vieno išteisinimo atvejo. Tai reiškia, kad teismui perdavėme tik labai gerai parengtas baudžiamąsias bylas, buvo tinkamai surinkti įrodymai. Tai įrodo, kad darbą atlikome kokybiškai. Išteisinti žmonės vėliau iš valstybės reikalauja ir prisiteisia didelių kompensacijų už asmens teisių pažeidimus“, - kalbėjo J.Gegys.
|
|
