Keturiolika mažų lietuvių skalikų laukia gerų šeimininkų

Smalsuoliai būsimi medžiokliai nenurimo net sukrauti į dėžę – tik spėjus juos nufotografuoti, ėmė ropštis laukan.

Padvariškių Elvyros ir Eugenijaus Kapočių namuose – neįprastas sujudimas: lietuvių skalikė penkerių metų Puma atsivedė keturiolika jauniklių. Sekmadienį jiems sukako mėnuo ir dvi savaitės. Sveiki, judrūs ir riebūs mažieji skalikai net akimirkai negali nustygti vietoje, o fotografuojami labiau domėjosi, ar skanūs šeimininkės batai, ar traškios krūmų šakos ir ar minkšta žolė žaismingai pargriūti.

Šuniukų mama Puma sutinka savo šeimininkę „šypsodamasi“ – pašnekinta draugiškai parodo savo dantis, o paleista nuo grandinės puola žaisti su savo jaunikliais.

Puma ir jos medžioklis draugas taip pat skalikas Laris Kapočių namuose apsigyveno rugsėjo mėnesį. Tada iš gyvenimo išėjo jų kaimynas, medžiotojas Rimantas Litvinas. Greit jauniklių turinčią atsivesti Pumą ir Larį priglaudė taip pat medžiotojas E.Kapočius ir jo žmona Elvyra.

Netrukus būdoje jau inkštė penki patinėliai ir devynios patelės. „Vakare mažylių buvo septyni. Su vyru pamanėme, kad jau viskas. Ateiname ryte, o jų - jau dvigubai daugiau. Buvo maloni staigmena, nes keturiolika šuniukų – neįprastai daug. Daugiausia Puma buvo atsivedusi trylika. Ši vada jai - penktoji“, - pasakojo E.Kapočienė.

Puikūs kiemsargiai ir medžiokliai

Pasak E.Kapočienės, jauniklių tėvas Laris – ne tik puikus medžioklis, bet ir tikras šuo džentelmenas. Pumos būda nelabai tiko atsivesti šuniukams, todėl Laris užleido savąją. „Kai šunis šeriame, Laris tupi nuošalyje ir laukia, kol Puma pirmoji paės, ir tik tada pats prisiartina prie dubens“, - gyrė savo augintinius E.Kapočienė.

Ji tikra, kad jaunikliai gimė su puikiomis iš abiejų tėvų paveldėtomis savybėmis. Lietuvos skalikai – geri kiemsargiai. Pririšti jie aršiai saugo savo valdas ir sukelia didelį triukšmą vos tik svetimam žmogui pasirodžius prie namų. Tačiau lakstydami palaidi jie niekada nepuola žmonių ir yra draugiški. Jų paskirtis medžioklėje yra rasti šviežius žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti jį iš guolio ir skalijant sekti jo pėdsakais.

„Tiek Puma, tiek Laris – geri medžiokliniai šunys. Jei Laris medžioklėje nuklysta, o medžiotojams reikia judėti toliau, vyras palieka kokį savo daiktą. Grįžęs Laris žino, kad niekur eiti nevalia, ir kantriai laukia šeimininko. O šis, sugrįžęs prie palikto daikto visada randa laukiantį Larį. Puma – taip pat paklusni ir labai meili, todėl šuniukai turėtų užaugti puikaus charakterio“, - džiaugėsi E.Kapočienė.

Lietuvių skalikai – nykstanti rūšis

Anot šeimininkės, šuniukai gimė tobulai standartiniai – nė vienas ant letenų neturi penktų nagų, kailis lygus, kojos nuo pusės rudos, nagų galai juodi. „Visi jaunikliai kaip nulieti – jokio broko. Juos parduosime , dovanosime. Pačią mažiausią kalytę, papuoštą dideliu kaspinu, geriems žmonėms atiduosime“, - juokavo E.Kapočienė.

Lietuvių skalikai daugiausia paplitę Žemaitijoje. Šiuo metu rinka, pasak E.Kapočienės, perpildyta, nes Skuode lietuvių skalikė neseniai taip pat atsivedė 12 jauniklių. Ikikarinėje Lietuvoje ši Lietuvoje išveista veislė buvo labai paplitusi, tačiau šiuo metu tai nykstanti rūšis. 1998 metais Lietuvoje buvo likę vos 137 lietuvių skalikai.

Kapočių kieme smalsiai šniukštinėjantys mažieji skalikai turi visus dokumentus, todėl yra kilmingi. Jų mama Puma turi vieną I laipsnio ir du III laipsnio, Laris – du I ir vieną III laipsnio apdovanojimus iš šunų parodų.

Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad su skalikais Lietuvoje buvo medžiojama jau 1566 metais. Lietuvių skalikai buvo išvesti iš įvairių vietinių šunų grupių, Lietuvoje naudojamų medžioklei. Vietiniai skalikai taip pat buvo kryžminami su atvežtinėmis šunų veislėmis: bigliais, lenkų ir rusų skalikais.

Viduramžiais kiekvienas lietuvių dvarininkas laikė garbe auginti savo dvare būrį skalikų, o pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria jie glaudžiai bendravo nuo XVI amžiaus.

Lietuvių skalikų kailis lygus, blizgantis, plaukai užauga iki 5 centimetrų ilgio, šiurkštūs. Šunys tvirtai sudėti, patinai užauga iki 60 centimetrų, patelės - iki 55 centimetrų ūgio. Vidutinis jų svoris yra 20 kilogramų.

Šunys „laiko“ šeimininkus namie

Mažiesiems Kapočių skalikams jau nebeužtenka motinos pieno, tad kasdien E. Kapočienė keturiolika savo augintinių tris kartus per dieną lepina koše, pagardinta mėsa ir aliejumi. „Šitoks būrys šunų gali pasirodyti tikras vargas. Tačiau man tai džiaugsmas – mažylius padeda prižiūrėti kaimynų dukra Ugnė Litvinaitė. Ji - tikroji šuniukų šeimininkė ir draugė. O mes, net ir kur tolėliau išvažiavę, nori nenori turime grįžti namo – ėdalo ir dėmesio laukia keturiolika švelnių kamuoliukų“, - sakė E.Kapočienė.

• Rašyti komentarą (11)