|
|
|
Vitalijus Galuškinas: “Salantai liko nuošaly urbanizacijos ir socializacijos bangos”
Įsibėgėjus iniciatyvai dėl naujos – Salantų – savivaldybės steigimo, apie tai kalbamės su vienu iš iniciatyvinės grupės narių, rajono tarybos nariu Vitalijumi Galuškinu. - Kokių tikslų vedini prakalbote apie Salantų savivaldą ir būtinybę steigti Salantų savivaldybę? - Iniciatyvinė grupė iš esmės yra susibūrusi jau senokai – gal prieš porą metų. Aš pats į grupės veiklą įsijungiau beveik prieš metus. Grupės aktyvumą paskatino tai, kad aktyviai pradėjo steigtis kitos naujos savivaldybės – Pagėgių, Rietavo. Ypač didelį įspūdį padarė bendravimas su Rietavo gyventojais iki savivaldybės įsteigimo – jų entuziazmas ir tikėjimas tuo, kad įsteigus naują savivaldybę situacija tik pagerės, bei rezultatai įsteigus Rietavo savivaldybę. Netgi ir didžiausi Rietavo savivaldybės steigimo skeptikai yra patenkinti nauja administracine struktūra. Visų pirma, dėl pagrindinio dalyko – savo biudžeto turėjimo ir galimybės skirstyti jį savo reikmėms. Šios dienos Rietavo taryba yra bendraminčių grupė, atkakliai siekusi savivaldos, žinojusi realias miesto problemas, prioritetines problemas ir kryptis, kurias reikia spręsti nedelsiant. Anksčiau gi tas problemas rietaviškiai galėjo spręsti tik iš dalies, reikalaudami finansavimo iš centro. - Salantiškiai irgi prakalba apie tai, kad turi tenkintis trupiniais nuo Kretingos valdžios stalo. Argi taip yra iš tiesų? Juk sutvarkyta ligoninė, investicijų sulaukė Salantų gimnazija… - Kalbėkime kitaip. Pati Salantų geopolitinė situacija iš esmės skiriasi nuo Kretingos situacijos. Kretinga yra patekusi į Klaipėdos ir Palangos įtakos sferą, o tai suformuoja Kretingos ir greta esančių vietovių prioritetus – gyvenamųjų namų statybą, smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, komercinių objektų atsiradimą. Salantai gi nuo to “aukso trikampio” lieka nuošaly, už jo ribų. Tai geriausiai iliustruoja Kretingos rajono Bendrojo plano koncepcijos sprendiniai: kur numatyta aktyvi pramonės, gyvenamųjų namų statybos plėtra. Ji numatoma Kretingoje ir 10 km spinduliu apie ją bei Darbėnuose. Riba nuo Kūlupėnų į šiaurę Bendrajame plane baltuoja. Tai reiškia, kad apie Salantus esanti teritorija numatyta vien tik žemės ūkiui. - Ar tai – blogai? - Gal ir nebūtų blogai, jeigu tai būtų susiję su aktyvaus žemės ūkio žaliavos perdirbimo, gamybos vystymo struktūros vizija. Be to nėra jokios perspektyvos vystyti žemės ūkį. - O atsiradus Salantų savivaldybei atsirastų kitų perspektyvų ir vizijų? - Pirmas ir pagrindinis dalykas, kuris pagyvintų Salantų regiono ekonominę ir socialinę situaciją – tai savo biudžeto turėjimas. Šitas biudžetas nebūtų formuojamas “iš oro” – jį sudarytų proporcingos Kretingos, Skuodo ir Plungės rajonų biudžetų dalys. - Bet juk Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių tarybos pasisakė prieš Salantų savivaldybės steigimą. Kaip suvokiate jų nenorą, kad būtų įsteigta Salantų savivaldybė? - Tas nenoras gal ir yra pagrįstas ir gerai suvokiamas. Tačiau tai nėra priešinimasis socializacijos procesui. Tai greičiau noras išvengti teritorijos ir biudžeto sumažėjimo. Skuodui dalies teritorijos praradimas gali būti skaudus reiškinys, ir Skuodo rajonas taptų viena mažiausių savivaldybių. Plungė gi šiai dienai ir taip jau neteko Rietavo, kiek žinoma, kuriasi iniciatyvinė grupė dėl Sedos savivaldybės, kuri taip pat pretenduos į dalį Plungės rajono teritorijos. Būsima Salantų savivaldybė taip pat pretenduoja į dalį ekonominiu ir rekreaciniu požiūriu patrauklią Plungės rajono dalį – Gintališkę, kuri yra dalis Platelių, į neblogą infrastruktūrą turinčius Šateikius. - O be šių teritorijų ar yra įmanoma įkurti Salantų savivaldybę? - Įmanoma, kadangi įstatymai, reglamentuojantys savivaldybių steigimą, yra gana liberalūs, nenustatantys labai griežtų teritorijų plotų ir gyventojų skaičiaus. Tačiau žiūrint į žemėlapį, siūloma teritorija Salantų savivaldybei yra labai logiška: visos gyvenvietės po lygiai ir netoli būtų nutolusios nuo centro, tai yra nuo Salantų. Ryškiai matosi 4-5 seniūnijų ribos ir teritorijos. Taigi faktiškai teritorinis administravimas būtų labai dinamiškas: nebūtų rajono pakraščių, kurie, kaip taisyklė, būna labiausiai nuskriausti, formuojant biudžetą. - Kuo pasireiškia ta skriauda, kai kalbame apie Salantų savivaldybės steigimą? - Salantai liko nuošaly urbanizacijos ir socializacijos bangos. Vardan objektyvumo noriu pabrėžti – Kretingos rajono vystymasis nėra niekieno kaltė ar nuopelnas. Kaltų neieškosim, kodėl taip atsitikę: šiandien susiklostė taip, kad urbanizacijos procesas Kretingoje vyksta tokiu greičiu, kad nebėra kada kalbėti apie gretutinių teritorijų vystymą. - Lankstinuke, kurį išplatino iniciatyvinė grupė, konstatuojama, ką Salantai turi šiandien ir ką turės, kai įsikurs Salantų savivaldybė. Tačiau kodėl šiandien, pavyzdžiui, Salantuose negali būti knygyno, kuris, redakcijos žiniomis, neišsilaikė, arba kodėl nėra kad ir tų pačių taksi paslaugų? - Salantų rajono savivaldybės administravimas būtų susijęs su visų savivaldos institucijų bei valstybinių institucijų filialų steigimu. Įsisteigtų 4-5 seniūnijos su savo administracijomis. Atsiradusi struktūra sukurtų ne vieną dešimtį darbo vietų tiems, kurie šiandien ieško darbo Klaipėdoje ar Palangoje. Bus darbo vietų, bus žmonių – bus kur vystytis ir paslaugoms. - Kas užims naujas darbo vietas? Juk dažna net ir stambesnė savivaldybė guodžiasi, jog trūksta gerų kadrų, trūksta specialistų. - Būtent patys Salantai ir turi tą darbo potencialą, kadangi šiuo metu kvalifikuoti, aukštuosius mokslus baigę žmonės yra priversti dirbti nekvalifikuotą darbą. Prestižinė Salantų gimnazija kasmet į gyvenimą išleidžia dvi-tris dešimtis gabių jaunų žmonių, kurie įstoja į aukštąsias, bet į Salantus nebesugrįžta. Kur tie žmonės ir kodėl jie negalėtų dirbti savo mieste? Pati Salantų savivaldybė būtų maža, todėl ir specialistų poreikis, manau, būtų optimalus. - Ar įkūrę Salantų savivaldybę nepadidintumėte biurokratijos, valdininkų skaičiaus? - Tie, kurie sako, kad bus priauginta naujų valdininkų, neskaičiuoja, kokią algą jie valdininkų armijai moka dabar, ir kokią mokės, kai įsikurs nauja savivaldybė. Įsteigus naują savivaldybę sumažės valdininkų Kretingoje. Juk nebus taip, kad tiek pat valdininkų dirbs ir Salantuose, ir Kretingoje. - Kaip numalšinsite nepasitenkinimą tų žmonių, kurie, atsiradus naujai savivaldybei, bus priversti perregistruoti savo žemę, turimą turtą? - Kretingos rajono žmonės su ta problema nesusidurs. Mažiau problemų bus ir Skuodo teritorijoje, kadangi abu rajonai priklauso tai pačiai – Klaipėdos - apskričiai. Daugiau problemų turės Plungės rajono teritorijų gyventojai, įmonės, kurios turės persiregistruoti. Tačiau visos procedūros vyks taip, kaip numatyta įstatymų. - Kiek realiai prireiks laiko naujai – Salantų – savivaldybei įkurti? - Vyriausybei pateikus ir Seimui nusprendus steigti naują savivaldybę, rinkimai įvyktų 2011 metais. Prieš tai vyktų dalinis procesas: vyktų perregistravimas, tikslinami greta esančių savivaldybių biudžetai. Pirmoji Salantų savivaldybės taryba, manau, būtų tikrų bendraminčių grupė, kuri dirbtų nuosekliai, draugiškai, be ambicijų. Tačiau socializacijos procesas turi savo dėsningumą: kai pradžia – graži ir draugiška, vėliau kyla problemų, pretenzijų ir panašiai. - Ar tai vienintelė neigiama pasekmė, įkūrus Salantų savivaldybę? - Vienas sunkiausiai sprendžiamų klausimų bus, be abejo, tinkamų patalpų parinkimas, įrengimas, statyba, pritaikymas. Dar šiek tiek – kadrų formavimas. Daugiau kilsiančių problemų lyg ir nenumatyčiau.
|
|
