|
|
|
Laukžemiškiai kratosi griuvenų
Laukžemėje neseniai buvo parduoti kaimą labiausiai darkę griūvantys pastatai – dvaras ir buvęs vaikų darželis. Rūpestį bendruomenės žmonėms dar kelia pieno supirkimo punktas, kurio viena siena – lyg po karo. Nėra kam tvarkyti pieninės sienos Laukžemės pieno supirkimo punktas yra įsikūręs sovietmečiu buvusiame prekybos komplekse, kuriame glaudėsi parduotuvė, sandėlis, valgykla, baras. Trečdalį statinio, kur buvo sandėlis, privatizacijos pradžioje nupirko Telšių bendrovė „Žemaitijos pienas“. Didžiąją dalį – du trečdalius statinio – įsigijo privatus asmuo. Savo dalį prieš keletą metų jis nugriovė, gyvenvietės centre palikdamas krūvas statybinio laužo ir apdaužytą pietinę pastato sieną. Kas ir kur yra tikrasis nugriautos dalies savininkas, šiandien niekas nebežino. „Šią vasarą suorganizavome talkas: vyrai traktoriais išvežė statybinius blokus, visokias nuolaužas. Iškirtome medžius, apkuopėme parką ir tvenkinius. Norime gražiai gyventi. Vilties teikia, kad Laukžemės centre esančius rūmus bei vaikų darželį naujieji šeimininkai sutvarkys. Tačiau iki šiol nežinome, kaip bus su pienine“, - kalbėjo Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė. Bendruomenė praėjusį rugpjūtį bendrovei „Žemaitijos pienas“ išsiuntė raštą, kuriame prašė, kad ši sutvarkytų pietinį pastato fasadą. Tokį pat kreipimąsi išsiuntė Klaipėdos apskrities statybų inspekcijai, kad ši padėtų išreikalauti iš bendrovės statinį sutvarkyti. Apskritis, pripažinusi, jog pieninė nėra ypatingos reikšmės statinys, nagrinėti situaciją patikėjo rajono Savivaldybei. Apskrities teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus Kretingos rajono vyresnioji specialistė Rima Lukauskienė tikino apie šį raštą nieko nežinanti. Bendrovės „Žemaitijos pienas“ atstovė rugsėjį informavo G.Narkienę, jog jie suskaičiavę, kad renovuoti sieną bendrovei kainuotų apie 50 tūkst. Lt. Tačiau tai jiems neapsimoka, nes pieno pardavėjų kaime gerokai sumažėję – jų belikę per 20 žmonių. Pieno punktą buvo ketinta uždaryti. Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas raštu taip pat kreipėsi į bendrovę „Žemaitijos pienas“. Vakar telefonu jis kalbėjosi su šios bendrovės žaliavų direktoriumi Petru Ročiumi, kuris patikino, jog artimiausiu metu bus raštiškai atsakyta į kreipimąsi. Bendrovė nenusišalino nuo problemos sprendimo, tačiau konkrečių darbų terminų nenurodė. Dvaro rūmai dar vis - mokykla Prieš porą savaičių aukcione griūvantį Laukžemės vaikų darželį parapijos reikmėms įsigijo klebonas Vidmantas Gricius. Bendruomenei savo planų – ką ketina jame įkurdinti – jis kol kas neatskleidė. Laukžemės dvarą nusipirko klaipėdiečiai Regina ir Vytautas Šiaulyčiai. Aukcione jie tebuvo vieninteliai pretendentai į šį bebaigiantį griūti paveldo objektą. Dvarą jie įsigijo už 100 tūkst. Lt. Kadangi dvare iki 1982 m. buvo įkurdinta Laukžemės pagrindinė mokykla, registre šis objektas ir tebefigūruoja kaip mokykla, nors ketvirtį amžiaus statinys niekam nerūpėjo. „Teks praeiti kryžiaus kelius, kol dvaras atgis: pirmiausia reikės konsultuotis su architektais ir kultūros paveldo specialistais, - kalbėjo 43-jų R.Šiaulytienė. – Dabar svarbiausia yra užkonservuoti pastatą, kad šis galutinai nesugriūtų. Žmonės baigia ištampyti senovines raudonas plytas. Pernai dar laikėsi palangės ir pertvaros, dabar jos akyse nyksta. Būtina tvirtinti ir balkoną, kuris vos bekabo“. Moteris teigė, jog šiandien ji nė negalinti pasakyti, ką dvare ketina įkurti, tačiau patikino, jog būsią kažkas gražaus ir prieinamo kaimo bendruomenei. Laukžemėje ji norėtų sukurti grožio oazę: „Man patinka kurti grožį. Mūsų gyvenamoji sodyba Klaipėdos rajone Gindulių kaime yra pripažinta gražiausia. Rūmus turėti tik sau ir juos patiems išlaikyti būtų per brangu. Gal nuomosime sales renginiams bei šventėms. Tačiau nupirkome tik pastatus: rūmus ir dar du ūkinius – „magaziną“ bei klėtį. Dabar pradėjome tvarkyti „magazino“ stogą. Žemės aplink juos nėra. Parkas – ne mūsų, greta – naujosios mokyklos teritorija. Todėl prognozuoti, kaip viskas atrodys, dar negaliu“. R. Šiaulytienė sakė, jog šiam kraštui ji jaučia sentimentų: Laukžemėje gyveno jos seneliai. Jie čia ir palaidoti. Ji pati kilusi iš Mažonų kaimo, netoli Grūšlaukės. Regina dirba statybų bendrovėje finansų direktore. Jos vyras Vytautas – verslininkas. Rajono Privatizacijos komisijos pirmininko Stepono Baltuonio nuomone, tik paveldo mylėtojas, žmogus–avantiūristas galėjo ryžtis pirkti tokią griuveną. „Kai kas bandė priekaištauti, kad dvarą pardavėme per pigiai. Tačiau reikia tik džiaugtis, kad kažkas jį išvis panoro pirkti. Pastatas kelia grėsmę po jį landžiojantiems vaikams bei paaugliams. Žemė naujiesiems šeimininkams priklauso tik ta, ant kurios stovi dvaras. Rūmams atkurti prireiks 2-3 mln. Lt. Na, nebent naujieji savininkai tikisi gauti lėšų atkurti kultūros paveldo paminklą per europinius fondus“, - tvirtino S.Baltuonis.
|
|
