Šventė Nasrėnuose: trumpas bulviakasis ir ilgos linksmybės bulvės garbei

Savaitgalį vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose įvyko šventė „Bulvė – žemaičių karalienė“. Du šimtus metų Žemaitijoje augančiai daržovei - bulvei - trečią kartą surengtas pagerbimas taps tradiciniu ir kasmetiniu.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje trečią kartą surengta šventė „Bulvė – žemaičių karalienė“.

Rudenėjančioje M.Valančiaus sodyboje šurmuliuojančius iš viso Kretingos rajono besirenkančius svečius pasitiko linksmos muzikantų melodijos, praėjusiais metais pastatytas kretingiškio tautodailininko Alfonso Skiesgilo paminklas bulvei ir šventės vedėjos Birutės Laučienės raginimas pasveikinti bulvę – žemaičių karalienę. „Mes, žemaičiai, mylim bulvę be galo. Juk tai mūsų antroji duona po javų“, - sakė B.Laučienė. Jos raginimu šventės dalyviams netruko pasirodyti ir bulvių atstovas – Bulvinis Roputinis (aktorius Tomas Jašinskas).

„Ne tik bulves šiandien pagerbiame. Ši šventė surengta dėl Motiejaus Valančiaus. Būtent jis aprašė, kaip bulvė atsirado pas žemaičius“, - pasakojo Bulvinis Roputinis.

Pasirodo, dėl to, kad Žemaitijoje atsirado bulvės, „kaltas“ nasrėniškis Pilypas Brazdauskas. 1806 metais iš vokiečio Klaipėdoje įsigijęs penkias bulves, ūkininkas pabandęs žalias su druska valgyti. Tai buvę neskanu, todėl bulvė nukeliavo kiaulėms. Šioms daržovę skaniai sučiaumojus, P.Brazdauskas nusprendė, kad likusias bulves pasodins dėl kiaulių. Ir tik po metų, rudeniop, sutikęs vokietį, ūkininkas sužinojo, kad pasodintas bulves reikia iškasti ir išvirus ar iškepus skanauti. Pirmasis bulvių derlius Nasrėnuose buvo trisdešimt trys dar roputėmis ar dūlėmis vadinamos bulvės.

Norėdami įrodyti, kad Nasrėnai – lietuviškų bulvių gimtinė, šventės vedėjai svečius pakvietė į bulviakasį. Naujais krepšiais ir pirštinėmis apsiginklavę svečiai nuskubėjo prie bulvių vagų. Tačiau iš didelio būrio atsirado vos vienas kitas, panoręs „žemaičių karalienes“ kasti kapliais. „Patogu šiais laikais – po žemę gali raustis su pirštinėmis, rankų nesutepdamas“, - replikavo viena šventės dalyvė. Negausus bulvių kasėjų būrys reagavo kaipmat – numetę į šoną pirštines, bulves į krepšį rinko jau plikomis rankomis.

Po trumpo ir nevarginančio bulviakasio Bulvinis Roputinis ir B.Laučienė svečius pakvietė į diskusiją „Bulvė žemaičio gyvenime“. Kol suaugusieji diskutavo, mažieji šventės dalyviai kartu su Audra Šaltiene ir Aurelija Galdikiene mokėsi piešti bulves bei pinti iš vytelių.

„Smalsu pamatyti ir išgirsti, kaip žmonės senovėje augino ir kasė bulves, ką iš jų gamino. Nors namie gaminame daug patiekalų iš bulvių, galėčiau gyventi ir be jų“, - sakė moksleivės iš Kretingos Ernesta Rimkutė ir Sandra Mizaraitė.

Kad bulvė – nepaprasta daržovė, o tikra žemaičių karalienė, įrodė penkių bendruomenių paruošti bulvių valgiai. Imbarės, Kūlupėnų, Laivių bendruomenių, Senosios Įpilties moterų klubo „Gardenija“ bei Kretingos rajono tautodailininkų klubo „Verpstė“ paruošti valgiai sulaukė minios degustatorių. Ragaujančiuosius linksmino folklorinė muzika, kuri svečius išjudino ir šokiams.

„Bulves minėjome trečią kartą. Tačiau pirmą kartą surengėme tokį didelį ir viso rajono dėmesio sulaukusį renginį. Jis taps tradiciniu ir bus rengiamas kiekvieną rudenį“, - patikino šventės organizatorė Kretingos rajono kultūros centro direktorė Konstancija Macienė.

• Rašyti komentarą (0)