Paroda: ne tik pasižiūrėti, bet ir pabandyti

Kretingos muziejuje atidaryta tekstilininkių Rasos Labinaitės ir Ingos Betuža-Bertuža kūrybos darbų paroda „Harmonija“. Parodoje eksponuojami tapybos ant šilko ir ryžinio popieriaus darbai.

Panorusiems tapyti ant šilko Rasa Labinaitė pirmiausia parodė, kaip ant rėmų pritvirtinti medžiagą.

Pagal Kretingos muziejaus meno klubo „Pinx“ vadovės Danutės Šorienės parengtą programą „Kad linksmiau būtų 2007“, kelis šio klubo narius bei kitus pageidaujančius menininkės mokė tapyti ant šilko ir ryžinio popieriaus.

Pasak Rasos Labinaitės, tapyti ant šilko gali ne tik dailininkai. Malonumą tapyti ant šilko gali pajusti kiekvienas, tam reikia tik noro.

Šilkas, ant kurio tapoma, – natūralus, kiniečių gamybos. Dažai – firmos „Javana“. Jie sukurti vandens pagrindu ir skirti ne tik šilkui, bet ir kitiems audiniams. Naudojami ir specialūs pieštukai, kurie labiau primena ne įprastus pieštukus, o dažų tūbeles. Pieštukai būna bespalviai ir spalvoti. Apvedus jais lieka kontūrai.

Šilko skiautė smeigtukais ir gumelėmis įtempiama rėmuose. Išdžiovintas piešinys užfiksuojamas lygintuvu, o paskui išskalbiamas.

Anot R. Labinaitės, tapyba ant šilko turi vieną savybę - brūkštelėjus teptuku, dažai patys suranda kraštus kur sustoti. O ant nenudžiūvusios nudažytos vietos užlašinus paprasto vandens lašą, šis nustumia dažus.

Parodos autorės įsitikinusios, jog tiek tapant ant šilko, tiek ant ryžinio popieriaus skubėti negalima. Reikalingas kruopštumas, susikaupimas bei vidinis nusiteikimas.

- Viskas turi vykti čia ir dabar,- sakė Inga Betuža-Bertuža.

Tapant ant ryžinio popieriaus reikia ir kantrybės. Paveikslas gali būti tapomas keletą mėnesių – laukiant, kol išdžius dažų sluoksnis po sluoksnio. Todėl piešiant šia technika svarbu ne laikas, o pats procesas.

- Ant šilko nesu tapiusi, todėl norisi išbandyti,- sakė kretingiškė dailininkė Lidija Kuklienė.

Pasak tautodailininkės Laimutės Grigaitienės, jai yra tekę matyti, kaip tapoma ant drobės, stiklo, tačiau ant šilko – ne.

- Todėl įdomu matyti, kaip tai daroma, - sakė L.Grigaitienė.

I.Betuža-Bertuža 1986 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 2000 metais tapo Tekstilininkų ir dailininkų gildijos nare, o po metų - Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Ne kartą yra dalyvavusi įvairiose parodose bei surengusi keturias savo personalines parodas. Domisi Rytų filosofija.

Rasa Labinaitė Kauno A.Vienožinskio aukštesniojoje meno mokykloje mokėsi dizaino. Vėliau, 2005 metais Vilniuje baigė Dailės akademiją ir įgijo tekstilininkės specialybę. Dalyvauja parodose, yra surengusi penkias personalines parodas. Praėjusiais metais su R.Labinaitės darbais kretingiškiai galėjo susipažinti katalikų bažnyčios galerijoje ir Kretingos muziejuje.

• Rašyti komentarą (0)