Pavojingiausi – jauni vairuotojai

Policijos departamento duomenimis, per paskutiniuosius septynis mėnesius nuo metų pradžios daugiausia eismo įvykių mūsų šalyje sukėlė nepatyrę ir jauni vairuotojai.

Tačiau vairavimo mokytojas Romanas Vizgaudas nemano, kad vyresni vairuotojai elgiasi atsakingiau. Jis policijai siūlo atkreipti dėmesį ir į darančius net nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nusižengusiems taikyti griežtesnes bausmes.

Vairavimo mokytojas Romanas Vizgaudas mano, kad dažniau turėtų būti baudžiami ir nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarę asmenys.

Liūdna statistika išsiskiria iki trejų metų vairavimo stažą turintys arba be teisės vairuoti už vairo sėdantys asmenys.

Dėl vairuotojų be vairavimo patirties kaltės įvyko 114 eismo nelaimių, kuriose buvo sužeisti 176 žmonės, o žuvo 10.

Vienerių metų vairavimo stažą turintys vairuotojai sukėlė 187 eismo įvykius. Juose buvo sužeista 260 žmonių, 9 žmonės žuvo.

Dvejų metų vairavimo patirtį turintys vairuotojai buvo 118 eismo nelaimių kaltininkai. Jų avarijose buvo sužaloti 168, o žuvo 8 žmonės. Tiek pat žmonių žuvo ir trejų metų vairavimo stažą turinčių vairuotojų sukeltuose 107 eismo įvykiuose. Juose sužaloti 148 asmenys. Nelaimių statistikoje didžiausią vairavimo stažą – 61 metus – turintis vairuotojas sukėlė vieną eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas vienas žmogus.

Eismo nelaimes dažniausiai sukėlė 18 – 26 metų vairuotojai. Didžiausi skaičiai teko dvidešimtmečiams: sukeltos 132 avarijos, kuriose buvo sužeista 210 žmonių, 13 žuvo. Skaudžiausių eismo nelaimių kaltininkai buvo 17, 22 ir 26 metų vairuotojai. Jų sukeltuose eismo įvykiuose gyvybę prarado po 15 žmonių. Yra eismo nelaimes sukėlusių vaikų – šešiamečiai kalti dėl trijų avarijų, kuriose buvo sužeisti 3 žmonės. Aštuonmečių sukeltuose aštuoniuose eismo įvykiuose žuvo 1, o buvo sužeisti 8 žmonės.

Daugiausia eismo nelaimių atsitiko, kuomet važiuota 1986-1992 metais pagamintais automobiliais. Automobiliai, pagaminti 1986 metais, pateko į 787 avarijas, 1987 – 865, 1988 – 887, 1989 – 834, 1990 – 876, 1991 – 979, 1992 – 1 tūkst. 5.

Seniausias į eismo nelaimę patekęs automobilis pagamintas 1961 metais.

„Šie statistiniai duomenys Lietuvoje iš esmės atitinka situaciją ir mūsų rajone. Todėl keliuose patruliuodami policijos pareigūnai didžiausią dėmesį kreipia į mažą vairavimo stažą turinčius ir jaunus vairuotojus. Mano nuomone, jiems už nusižengimus reikėtų skirti griežčiausias bausmes, kokias leidžia įstatymas“, - teigė Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius.

Nelaimės prasideda nuo mažų nusižengimų

Pakomentuoti šią statistiką paprašėme bendrovės „Rida“ vairavimo mokytoją Romaną Vizgaudą. Jo nuomone, jauni vairuotojai nėra linkę labiau nepaisyti Kelių eismo taisyklių. „Suskaičiuokim, kiek jaunų ir vyresnių vairuotojų vairuoja ir kiek jų padaro Kelių eismo taisyklių nusižengimų. Balansas bus panašus. Kadangi daugiau yra važinėjančio jaunimo, jie dažniau ir sukelia eismo nelaimes“, - sakė R.Vizgaudas.

Vairavimo mokytojas mano: mažą vairavimo stažą turintys vairuotojai sukelia daugiau eismo įvykių, nes pasitiki savo jėgomis ir nesitiki, kad nelaimės gali ištikti ir juos. Kartą patekęs į avariją, žmogus vairuoja atsakingiau.

Per 51 vairavimo metus R.Vizgaudas nė karto nesukėlė eismo įvykio. „Stengiuosi reaguoti į aplinką: jei matau, kad kelyje yra išsiblaškiusių žmonių, vairuoju atsargiau. Taip kol kas pavyko išvengti nelaimių“, - pasakojo pašnekovas.

R.Vizgaudas pasvarstė, kodėl keliuose daugėja eismo nelaimių. Viena priežastimi jis įvardino, jog pagerėjus gyvenimo sąlygoms Lietuvoje, automobiliai ar mopedai, motociklai tampa ne susisiekimo, o pramogos priemone. „Keliai neturėtų būti „gastrolių“ vieta. Pasivažinėti pramogavimui galėtų būti skirta speciali aikštė“, - idėją išsakė R.Vizgaudas.

Vairavimo mokytojo nuomone, policija yra bejėgė užtikrinti tvarką keliuose dėl per švelnių įstatymų.

„Buvo laikas, kai iš sustabdyto prie vairo girto vairuotojo atimdavo mašiną. Dabar toks vairuotojas tik protokole pasirašo, kad toliau girtas nevažiuos. Tačiau, kai policija jį paleidžia, šis vairuotojas vėl sėda į mašiną ir važiuoja toliau. Mano manymu, jei vairuotojas girtas prie vairo pagautas antrą kartą, jo automobilį reiktų konfiskuoti“, - sakė R.Vizgaudas. Jo nuomone, veiksmingesnės yra ne piniginės baudos, o atimti teises ar automobilį – taip neatsakingas vairuotojas praranda galimybę toliau sėti nelaimes keliuose.

Vairavimo mokytojas įsitikinęs, kad didelės eismo nelaimės prasideda nuo nedidelių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pavyzdžiui, policija dažniausiai vairuotojus baudžia už greičio viršijimą, vairavimą išgėrus, bet retai – už posūkio nerodymą, neteisingą persirikiavimą.

Kita vertus, R.Vizgaudas yra pastebėjęs, kad nėra tinkamai parengtas ir vairavimo egzamino maršrutas Klaipėdoje. Egzamino metu kai kur leidžiama kirsti ištisinę liniją, žieduose netvarkingai pastatyti kelio ženklai. Laikantieji egzaminą išmoksta ne visada paisyti Kelių eismo taisyklių, todėl taip elgiasi ir vėliau vairuodami.

• Rašyti komentarą (3)