|
|
|
Melžėjų varžytuvės grįžta į madą
Skuodo rajone Prialgavos kaime Danutės Jakumienės ūkyje įvyko Kretingos ir Skuodo rajonų melžėjų varžytuvės. Buvo nuspręsta, jog varžysis po penkis melžėjus iš kiekvieno rajono.
Atgaivinama sena tradicija
Iš Kretingos rajono varžytuvėse dalyvavo ūkininko Romaldo Karazino karvių melžėja Vidutė Einikienė ir ūkininkai Albina Butkevičienė, Vilija Ragainienė, Daiva Stonkuvienė bei Henrikas Beniušis. Varžytuvių dalyvius į Prialgavos kaimą lydėjo Kretingos rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė ir specialistė Aurelija Jurgutienė. Vertinimo komisiją, sudarytą iš aštuonių asmenų, patvirtino Žemės ūkio ministerija. Komisijos pirmininkas – Lietuvos veterinarijos akademijos Melžimo mokymo centro vadovas Josifas Tacas. Ši komisija vertins ir kituose rajonuose įvyksiančias melžėjų varžytuves. Pasak J.Taco, tai, jog viena komisija vertins visas melžėjas, konkursui suteiks objektyvumo. Melžėjų varžytuvės, kurios tarybiniais laikais buvo labai mėgstamos, atgaivintos 2000 metais. Varžytuvės buvo sudarytos iš dviejų dalių. Viena jų - praktinė užduotis - pamelžti karvę. Komisija vertino sanitarinį pasirengimą, melžimo greitį, somatinių ląstelių skaičiaus nustatymą, melžtuvo sanitarinį apdorojimą. Antroje dalyje buvo tikrinamos teorinės žinios. Teorinės žinios ir praktinė užduotis buvo vertinamos balais. Pasak vienos vertinimo komisijos narės – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Antaninos Greičiuvienės, matėsi, kad melžėjos – mokytos, ir žino, ką daryti. Anot jos, melžėjų meistriškumas neatsilieka nuo kitų rajonų melžėjų. Kita komisijos narė - Žemės ūkio rūmų zootechnikė Elona Linartienė - teigė, jog smulkmenų melžiant karvę nėra. Pieno kokybei reikšmės turi tešmens švara, pirmųjų pieno čiurkšlių atskyrimas, gyvulio sveikatos būklė, teisingas melžimo aparato nuėmimas ir kt.
Posakis, kuriuo anksčiau tėvai gąsdino vaikus, „jei nesimokysi - eisi karvių melžti“, pasak J.Taco, šiandien nebetinka. Yra kompiuterizuotų fermų, kuriose dirbti reikalingos žinios. Ir nuostata, kad melžėja gali dirbti bet kas, nebetinka. Vertinimo komisijai susumavus rezultatus, paaiškėjo, jog daugiausia - 129,15 - balo iš 150 galimų tarp Kretingos rajono melžėjų surinko Alina Butkevičienė iš Vaineikių. A.Butkevičienės ūkyje - 35 karvės. Pasak moters, nors karvių melžimas ir yra kasdieninis darbas, tačiau stebint komisijai jaudinosi. Kad bus įvertinta geriausiai tarp savo rajono melžėjų – nesitikėjo. - Ir kitą kartą tikrai dalyvausiu varžytuvėse,- sakė pašnekovė, džiaugdamasi vertingomis rėmėjų dovanomis. Gerai sekėsi ir vieninteliam melžėjų varžytuvėse dalyvavusiam vyrui Henrikui Beniušiui. Jis surinko 127,27 balo ir užėmė antrą vietą. Kitos melžėjos surinko mažiau negu 120 balų. Pasak vertinimo komisijos pirmininko J.Taco, visos varžytuvėse dalyvavusios melžėjos bus pakviestos į spalio 19 dieną Veterinarijos akademijoje rengiamą šventę, kur ir bus paskelbta geriausia Lietuvos melžėja. Ž.Seniūnienė teigė, jog melžėjų dalyvauti varžytuvėse ilgai raginti nereikėjo. Tačiau dar prieš dvejus metus toks konkursas atrodė neįmanomas. Šiam konkursui tinkamą dėmesį parodė ir paslaugų tiekėjai bei pieno supirkėjai, tapę rėmėjais. Todėl, anot Ž.Seniūnienės, jei varžytuvių nebūtų parėmusios tokios bendrovės kaip „Agrochema“, „Litagra“, „Pieno žvaigždės“, „ Žemaitijos pienas“, „ Rokiškio sūris“, „De Leval“ bei rajono Savivaldybės administracija, toks renginys nebūtų įvykęs.
„Ūkininkavimas – savanoriška katorga“
Taip sakė Daiva Stonkuvienė iš Žvainių, kasdien namuose pati melžianti 12 karvių. Melžėjų varžytuvėse ji dalyvavo pirmą kartą. Ir neslėpė, jog labai jaudinosi. D.Stonkuvienė pasakojo, jog ji myli gyvulius, ir visos jos karvės turi vardus. Dažniausiai vardas duodamas pagal charakterį. Karvė, pavadinta meilės deivės vardu Milda – švelni ir meili, Mamūnė – lėtapėdė, rami, Ragana yra dūrusi ir spyrusi. Karvės, šaukiamos vardais, reaguoja, pareina iš ganyklos. Atėjusi melžti karvių ūkininkė randa laiko ir su jomis pabendrauti: paglostyti, pašnekinti. Pasak ūkininkės, karvės - protingi sutvėrimai, kai kurios sugeba nereaguoti net į barimą. Kartais ūkininkė savo augintinę pamalonina duona su cukrumi. - Privalai pažinti kiekvieną savo gyvulį. Turi stebėti, koks jis šiandien ir koks buvo vakar. Gyvulys nepasakys, kad serga. Pats turi tai pamatyti,- sakė D.Stonkuvienė. Anot jos, karvei susirgus reikalingi vaistai. Kyla elektros kainos, brangsta pašaras. Kombinuotųjų pašarų tona kainuoja apie 900 Lt. Dvylikai karvių per mėnesį vienos tonos neužtenka. Todėl ūkininkavimas, gaunant mažą pelną, tampa tarsi savanoriška katorga. Geros melžėjos, kuri pakeistų ją, neįmanoma rasti, tad pačiai ūkininkei tenka dirbti septynias dienas per savaitę. Vaikai – sūnus studentas ir dukra būsima abiturientė, pasak D.Stonkuvienės, matydami, kaip ji pluša, net negalvoja apie ūkininkavimą ir ragina motiną atsisakyti karvių.
|
|
