Lazdynai svyra nuo riešutų

Senoliai sakydavo, kad jei miške daug lazdyno riešutų, bus šalta žiema arba tais metais gims daug mergų vaikų. Senolių išmintį bus galima patikrinti tik suvedus metų statistiką. Tačiau jau dabar neretas, užsukęs į mišką grybų, grįžta ne su pilna jų pintine, o plyštančiu nuo riešutų maišu.

Klaipėdiečių šeima – Ričardas, Deimantė ir Elvyra Rezgiai – į Darbėnų miškus riešutauti užsuko neatsitiktinai. R. Rezgys apie lazdynų vietas miške sužinojo iš savo tėvo.

„Tėvas pasakodavo, kad iš miško kartais grįždavo su lagaminu, pilnu riešutų. Dabar tiek nebėra, tačiau vis vien šie metai – riešutingi. O jei riešutų miške daug – gamta pagaili grybų“, - pasakojo miške netoli Darbėnų sutiktas klaipėdietis Ričardas Rezgys.

Jis su savo žmona Elvyra ir dukra Deimante, jei tik turi laiko, riešutauti važiuoja kasmet. „Ne kiekvieną kartą iš miško išeini pilnomis kišenėmis riešutų. Be to, reikia žinoti ir vietas, kur stypsta lazdynai. Į Darbėnus atvažiavau, nes dar tėvas pasakodavo, kad čia daug riešutų. Žmonės sako, kad daug lazdynų auga Pryšmančiuose“, - sakė R. Rezgys.

Jo nuomone, pačių surinkti, namuose šiek tiek padžiovinti lazdyno riešutai – neprilygstamas skanumynas. „Žinoma, pasmaguriaujame ir ką tik surinktų riešutų. Tačiau padžiovinti tiek, kad jau patys iškrenta iš savo žalios luobelės – skanesni“, - riešutavimo ypatybėmis dalijosi R. Rezgys.

Pasak jo, sunkiausia džiovintų riešutų sulaukti dukrai Deimantei. „Mes tai iškenčiame, kol lazdyno vaisiai visiškai paruošti, o štai dukrai – smalsu ir nekantru“, - pasakojo E. ir R. Rezgiai.

Šeima teigė, kad miške surinkti lietuviški lazdyno riešutai šv. Kalėdų nesulaukia – kad taptų tradiciniu šventės skanumynu. „Gal ir nereikia tų riešutų tiek laikyti – juk visko pilna parduotuvėse. Ten gali nusipirkti pačių egzotiškiausių riešutų. Žinoma, jie savo skoniu lietuviškiems, pačių surinktiems lazdyno riešutams neprilygsta. Šie yra šviežesni, geresnio skonio“, - tikino riešutaujanti šeima.

Lietuvą dažniausiai pasiekia riešutai iš Turkijos, Italijos, Šiaurės Amerikos. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdyno riešutai. Šie medžiai mėgsta švarų, drėgną dirvožemį. Lazdynų ima mažėti, nes žmonės pamiškėse išverčia šiukšles, o riešutaudami dažnai liaunų medžių nepasaugo, apdrasko.

Riešutaujantis R. Rezgys pademonstravo paprastą būdą, kaip nenuniokoti grakštaus lazdyno medžio ir pačiam prisiskinti riešutų kekių. Jis aukštas lazdyno šakas prisilenkė ilga, užlenktu galu šaka, kurią atvažiavęs riešutauti susirado čia pat pamiškėje.

Jokūbave sutiktas riešutautojas kretingiškis Virgilijus Lukauskas tikino, kad lazdyno riešutai - ne tik skanu, bet ir naudinga. „Užtenka suvalgyti vos mažą saują riešutų, ir jau pasijauti sotus. Tai reiškia, kad lazdyno vaisiai turi daug maistingųjų medžiagų“, - kalbėjo V. Lukauskas.

Iš tiesų lazdyno riešutuose yra iki 70 procentų riebalų, jie turtingi B grupės, E, C vitaminų. Riešutuose gausu mineralinių medžiagų, baltymų, geležies, įvairių druskų, sacharozės. Naudingi net lazdyno riešutų kevalai. Manoma, kad jų trauktinė gydo venų išsiplėtimą – varikozę. Ši trauktinė normalizuoja kraujo cirkuliavimą ir padeda, kai šąla kojas ar rankas. Lazdyno riešutai gali tapti puikia vaistine priemone, kuri padeda išvengti širdies ligų, dujų kaupimosi žarnyne. Lazdyno riešutas praturtintas kalciu, kuris stiprina kaulus.

Vis dėlto, kad ir tokia turtinga, šia gamtos gėrybe nereikėtų piktnaudžiauti. Gydytojai nepataria per daug lazdyno riešutų valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. Didelis kiekis fosforo riešutuose gali slopinti D vitamino susidarymą ir pakenkti kalcio susidarymui organizme. Šie pokyčiai padidina riziką susirgti osteoporoze. Todėl gydytojai rekomenduoja per dieną suvalgyti ne daugiau negu vieną saują lazdyno riešutų. Toks kiekis bus ir naudingas, ir nepavojingas sveikatai.

„Iš tiesų daug riešutų ir negali suvalgyti. Gali supykti skrandis. Tačiau sunku atsispirti. Vien riešutauti yra didelis malonumas. O kai pradedi lazdyno riešutus gliaudyti – jau, žiūrėk, ir nebegali sustoti“, - juokėsi V. Lukauskas.

• Rašyti komentarą (1)