|
|
|
Laukžemės dvarą parduos aukcione
Laukžemiškiams nebe naujiena, jog garsųjį jų kaimo dvarą, jau virtusį kone griuvena, ketinama parduoti. Dar šį rudenį bus surengtas aukcionas: būti naujais Laukžemės dvaro rūmų savininkais pageidauja net keli pretendentai.
Palikuonys neįrodė nuosavybės teisėtumo
Laukžemės dvaro rūmai niekam nerūpėjo ketvirtį amžiaus: nuo to laiko, kai 1982 m. į naują pastatą išsikėlė iki tol juose įkurdinta Laukžemės pagrindinė mokykla. Šių rūmų savininkas – rajono Švietimo skyrius – ketino rūmus nugriauti. Tačiau Laukžemės kolūkis nerado pinigų nei rūmus nugriauti, nei juos restauruoti. Kaip šiurpus praeities vaiduoklis rūmai, išdaužytais langais, griuvėsių krūvom virtusiomis sienomis, pavojų keliančiu, kone ant plauko besilaikančiu balkonu, tebestovi iki šiol. „Šiomis dienomis laukiama Vyriausybės leidimo privatizuoti Laukžemės dvarą. Iki pernai buvusio šeimininko palikuonys įrodinėjo nuosavybės teisę į dvarą. Tačiau teismais jie to neįrodė, ir dvarą Savivaldybė jau gali parduoti. Turto fondui pateikti ir žemės sklypo greta dvaro rūmų pardavimo dokumentai“, - teigė rajono meras Valerijonas Kubilius. Mero žodžiais, dvaro rūmus įvertins licencijuoti turto vertintojai ir nustatys pradinę jų kainą. Pradinė kaina kol kas nežinoma. Kas pasiūlys daugiau, tas ir įsigis Laukžemės dvarą. Laukžemės bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė sakė, jog bendruomenei yra žinoma, kad klaipėdiečiai Šiaulyčiai neseniai įsigijo šalia dvaro esančius plytinius pastatus: daržinę ir „magaziną“. Dabar vyksta tų pastatų renovacija. „Girdėjome, kad Šiaulyčiai ketina įsigyti žemės aplink ir įveisti vynuogyną“, - sakė bendruomenės pirmininkė. Šiaulyčiai, kurių tėvų šaknys – netoli Laukžemės, patys ieško kontaktų su bendruomene. G.Narkienės žodžiais, jie parėmė ir svarbiausią kaimo šventę – Žolinę.
Dvarui – 500 metų
Laukžemės dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI amžiaus. Tuomet jis buvo Palangos (Darbėnų) dvaro ūkiniu padaliniu. O XVII šimtmetyje dvaras tapo savarankišku ūkiniu–administraciniu vienetu ir priklausė didikams Sapiegoms. XVIII amžiuje dvaras perėjo Palangos seniūnijos valdytojams. XIX a. pradžioje jį valdė vokiečių didikai: baronas Mirbachas, o vėliau – baronas Fon Štempelis. 1913 m. dvarą įsigijo skandalingai pagarsėjusio prelato Konstantino Olšausko bendrovės dvarams supirkinėti įgaliotas atstovas Jonas Stonkus. Jiedu abu Laukžemės dvarą pasidalijo. 1923 m. dvare buvo 6 kiemai, juose gyveno 65 žmonės. Dvaro teritorijoje stovėjo kone 20 statinių – „magazinas“ (grūdų sandėlis), plytų mūro pieninė, ledainė (statinys pienui šaldyti), kumetynai, kiaulininkas, kalvė, klėtis ir kt. Iš jų pagrindinis – tinko mūro rūmai. 1944 m. dvaro sodybą su žeme nacionalizavo. Laukžemės kolūkis statinius naudojo ūkio gamybinei veiklai: „magazinas“ ir dvaro rūmai buvo paversti sandėliais. 1958 m. remontuoti dvaro rūmai buvo perduoti mokyklai, kuri čia veikė iki 1982 metų. „Kiek žinoma, po Nepriklausomybės paskelbimo susigrąžinti dvarą pretendavo Amerikoje gyvenantys J.Stonkaus palikuonys. Tačiau pernai atėjo raštas, kad į prosenelių nuosavybę Laukžemėje jie nebeturi pretenzijų“, - tvirtino G.Narkienė.
|
|
