|
|
|
105-ąjį gimtadienį pasitinkantis senolis dar vaikšto be lazdos
Rugpjūčio 28-ąją darbėniškis Mikolas Litvinas švęs savo 105-ąjį gimtadienį. Kretingos rajono seniūnijų duomenimis, jis yra seniausias rajono žmogus. Pas dukterį Stanislavą Moncevičienę gyvenantis vyriškis vaikšto išsitiesęs ir be lazdos, girdi kuo puikiausiai, kalba nuovokiai, visiškai nevartoja vaistų ir labai mėgsta žaisti kortomis. Senolis Mikolas tvirtino esąs iš ilgaamžių giminės. Jo motina Monika mirė sulaukusi 95-erių, o iš 6 vaikų šeimoje dar gyvi abu jaunesnieji: jis ir jo jauniausias brolis – beveik šimto sulaukęs rūdaitiškis Jurgis Litvinas. Pas jubiliatą palydėjusi Darbėnų seniūnijos Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Kairienė tikino, jog ji dar gerai atmena M.Litvino 100-ąjį jubiliejų. Senolis buvęs ypatingai guvus: negailėjo šmaikščių frazių, pats burnelę lenkė ir svečius ragino vaišintis. „Per penkerius pastaruosius metus laikas jo tarytum nepalietė“, - džiaugėsi A.Kairienė. Ir šiandien senolis prie svečių neatsisako tikros naminės lašelio, valgo viską, bet ypač mėgsta tikrą kaimišką maistą. „Nė nežiūri į pirktinę dešrą. Mėgsta kiaulienos šoninę. Prašo, kad pakepčiau ją. Bet aš jau ir pati keptos mėsos vengiu. Dažniausiai išverdu šoninės, bet ji turi būti stiprokai pasūdyta. Pusryčiams valgo košę, blynus“, - apie senolio valgymo įpročius pasakojo duktė. Tėvukas, pasak Stanislavos, turi tvirtą charakterį: jei ką sumanė, jo neperkalbėsi ir neįtikinsi, kad darytų kitaip. Neįduosi jam nė jokio vaisto: kartais vartosi nuo nemigos naktimis, bet net raminančios tinktūros atsisako. Visą gyvenimą pats gyveno be vaistų ir daktarų. Tik paskutinius penkerius metus, kai apsigyveno pas dukterį, buvo aprodytas daktarams. Senolis save prisižiūri: išsimaudo, apsirengia. Ligi šiol – preciziškai tvarkingas.
„Tik va – bėda: bematau tik didžiąsias raides - mažosios pabėga. Nepadeda jokie akiniai. Rankos dreba ir palūpis virpa“, - senatve ėmė skųstis M.Litvinas. Duktė Stanislava jam tuoj paprieštaravo: „Aš ir pati tiek bematau. Užtat prie kortų tėvukas – pirmas. Jei tik kas pasisiūlo sužaisti „tūkstantį“, tai ir akimis mato, ir nuotaika pakyla“. Iki savo 100-ojo jubiliejaus M.Litvinas gyveno vienas pats Grūšlaukėje, savo namelyje netoli bažnyčios. Senolis Mikolas jau 20 metų – našlys. Pasak S. Moncevičienės, tėvas vedė „jau sumitęs“. Dirbo samdiniu vieno ūkininko šeimoje Rokiškės kaime, už Grūšlaukės į Salantų pusę. O šiam pasimirus, vedė jo žmoną Barborą. Sykiu užaugino 5 mažamečius jos vaikus. Su Barbora sugyveno tik vieną dukterį Stanislavą. Iš Stanislavos susilaukė dviejų anūkų ir trijų proanūkių. Mikolas santūriai prisiminė, jog pergyvenęs įvairius laikus, tačiau sunkiausia buvo pokariu. Vyriausias jo įsūnis Juozas buvo išėjęs partizanu į miškus, todėl šeima buvo įtraukta į nepatikimųjų sąrašus. Visai šeimai teko kurį laiką slapstytis, kad neišvežtų į Sibirą. Visą gyvenimą M.Litvinas dirbo savo ūkyje. Vėliau - kolūkyje, kaip pats sakė, „prie arklių ir žemės“. Stanislava tikino, jog kartais tėvukui užeina liūdesys ir nostalgija, ypač laidojant artimą žmogų: „Geriau dievulis būtų mane paėmęs. Jis visai mane pamiršo. Baigiu visus išlaidoti, o pats dar gyvas, mintija tėvukas“. Iš 5 įsūnių ir podukrų gyvi beliko tik dviese - Grūšlaukėje gyvenanti Bronislava Liaučienė ir Klaipėdoje gyvenantis Vaclovas Bierontas. Su giminėmis, Stasė tvirtino, senolis Mikolas palaikąs ryšį. Jie yra pakviesti ir į būsimą Mikolo gimtadienio šventę. Rugpjūčio 28-ąją pasveikinti seniausią Kretingos rajono gyventoją ketina atvykti ir Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas bei rajono meras Valerijonas Kubilius. Aštuonių Kretingos rajono seniūnijų duomenimis, šiuo metu septyniose seniūnijose nebėra asmenų, sulaukusių ar perkopusių 100 metų amžiaus ribą, o Kretingos seniūnijos Pryšmančių kaime gyvena 101-uosius einantis Juozas Knieža.
|
|
