Kretingiškiai – Europos skautų žygyje

Grupė kretingiškių – Nerijus Staponkus, Nijolė Raudytė, Dovydas Vyšniauskas, Gediminas Venckus bei Kretingos parapijos klebonas ir Lietuvos Europos skautų nacionalinis patarėjas Evaldas Darulis – dalyvavo rugpjūčio viduryje Europos skautų surengtame žygyje (Euromoote – liet. laisvų piliečių susiėjimas) iš Slovakijos Levočo miestelio Tatrų kalnuose į Čenstachovą Lenkijoje. Kelionę pėsčiomis į šias vietoves jungė Dievo Motinos šventovės Slovakijoje ir Lenkijoje.

Kelionėje per kalnus ir įkalnėmis euroskautai buvo susiskirstę į grupes. Į pastarąją pateko du kretingiškiai: E.Darulis (antras iš dešinės) ir N.Raudytė (penkta iš kairės).

Šis žygis buvo surengtas paminėti skautų judėjimo šimtmetį.

1907 m. anglas Robert Baden Powell surinko berniukus ir Brownsea saloje surengė pirmą stovyklą, kurioje pagal tam tikrus principus mokė juos išgyventi gamtoje. Nuo to laiko skautų judėjimas įgijo pagreitį visame pasaulyje.

Skautų judėjimo šimtmetis, E.Darulio žiniomis, buvo švenčiamas 216-oje pasaulio šalių. Jį švęsti į įvairias vietas susirinko apie 28 mln. žmonių.

Į penkias dienas trukusį žygį iš Slovakijos Tatrų į Čenstachovą Lenkijoje susirinko apie 4 tūkst. skautų, tarp jų – 17 iš Lietuvos. Pėsčiomis jie įveikė 150 km.

Šio žygio devizas buvo paremtas Evangelijos žodžiais „Surgite, eamus“ – „Kelkimės, eikime“.

„Tai reiškia, kad ir praėjus šimtmečiui, skautai turi būti pasirengę dvasinei ir fizinei kelionei, - žygio esmę nusakė E.Darulis. - Lietuvoje Europos skautų nėra daug. Ir kai vienu metu, susiskirsčius į grupes, su skautų apranga ir amunicija į žygį patraukia keli tūkstančiai žmonių, šis reiškinys palieka neišdildomos bendrystės įspūdį. Slovakijos gamta, per kurią žygiavome, - nesukultūrinta, laukinė. Nepaprastas vietinių žmonių, dažniausiai čigonų tautybės, svetingumas. Turėdavai ties jais, pasitinkančiais prie namų, stabtelti nors vandens atsigerti“.

Pasak klebono, įdomi buvo ir tikėjimo patirtis: karavanas žmonių kalbėjo 21 kalba, sykiu žygiavo katalikai, ortodoksai, protestantai.

Kunigai žygeiviai klausė išpažinčių, pakeliui buvo aukojamos šv.Mišios. E.Daruliui buvo įdomu dalyvauti bizantiškose pamaldose, kur reikėjo žegnotis nesuskaitomą daugybę kartų. „Aš dar ir tikras žaizdas gydžiau: nutrintas nuospaudas, nubrozdinimus, įpjovimus, įdrėskimus, nes ant mano skautiškos uniformos yra Raudonojo kryžiaus ženklas. O tai reiškia, kad gebu suteikti ir pirmąją pagalbą“, - įspūdžiais pasidalijo Kretingos parapijos klebonas.

• Rašyti komentarą (0)