Visuomenė nebebijo sugrįžusiųjų iš kalėjimo

Jonas Rusys beveik pusę gyvenimo praleido už grotų. Jis nesijaučia visuomenės atstumtas ir grįžti į kalėjimą nenorėtų. Nors būta momentų, kai dėl neaiškios ateities į laisvę išeiti bijojo.

Jonas Rusys iš Lazdininkų kaimo savo praeities neslepia – jis šešis kartus, iš viso 22 metus, praleido kalėjime. Anot vyro, jam, išėjusiam į laisvę, sunkiausia buvo susirasti darbą, o visuomenės reakcija priklauso nuo paties žmogaus elgesio.

Grįžusieji iš įkalinimo įstaigų kretingiškiai vieni nelieka – jiems yra suteikiama pagalba ir apsigyvenant, ir ieškantis darbo. Kadangi darbo jėgos šiuo metu trūksta – darbdaviai jaunų ir stiprių vyrų laukia ištiestomis rankomis.

Kalinio duona – nuo 17 metų

Nelengvai darbą radęs J.Rusys šiuo metu padeda ardyti automobilius Darbėnuose.

Jis iš įkalinimo įstaigos prieš aštuonerius metus grįžo į tėvų namus Lazdininkuose. Penkerius metus vyrui niekaip nepavyko susirasti darbo. Vos sužinoję apie teistumą, darbdaviai parodydavo duris. J.Rusys sakė, kad dauguma grįžusiųjų iš kalėjimo laisvėje elgiasi taip, kaip ir už grotų. „Kas nors pažiūri ne tokiu žvilgsniu ar pasako piktesnį žodį, užsiliepsnoja kaip degtukas. Aš stengiausi nereaguoti į blogus komentarus, nutylėti“, – pasakojo J.Rusys.

Lazdininkų kaime 54 metų J.Rusys nėra atstumiamas dėl kalinio praeities.

„Kaimynai mane pažįsta nuo vaikystės, todėl iš savo namų nevaro. Aš jiems nieko bloga nesu padaręs, manęs nebijo, dar prieš kitus užstoja“, - pasakojo J.Rusys.

Pirmą kartą J.Rusys už grotų atsidūrė būdamas septyniolikos metų. Vyras vengė kalbėti apie padarytus nusikaltimus, tik prasitarė, kad visų jų priežastis – degtinė.

Anot pašnekovo, atsikratyti šiurpiais kalėjimo prisiminimais – neįmanoma. Įkalinimo įstaigose yra savos, nerašytos išgyvenimo taisyklės: kaliniai susiskirstę kastomis, buriasi į grupes.

J.Rusys miegoti eidavo tik po pažastimi laikydamas ylą arba peilį. Svarbiausia – nebūti skundiku, nes tuomet susilaukiama kalinių keršto.

Prieš 23 metus toje pačioje kameroje, kur miegojo J.Rusys, buvo nužudytas kalinys. Pareigūnai, norėdami, kad J.Rusys prisipažintų nužudęs, tris paras jį laikė pakabinę duše, ant galvos lašindami vandenį. J.Rusys vis vien tikrojo žudiko neišdavė. J.Rusys tikino, jog nuo to laiko jo kūnas, patyręs kankinimus, nevalingai dreba.

Iš visų šalies įkalinimo įstaigų tik Alytaus pataisos namuose nepabuvojęs J.Rusys teigė: „Valdiška duona yra valdiška. Skaniau, kai pats nusiperki“.

Keičiasi nuteistųjų požiūris

Kretingos rajono pataisos inspekcija prižiūri ir kontroliuoja, kaip nuteistieji – lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigų, tie, kuriems atidėtas bausmės vykdymas, nuteisti laisvės apribojimo bausme bei viešaisiais nemokamais darbais – vykdo teismo skirtus įsipareigojimus.

Taip pat inspekcija grįžusiems iš įkalinimo įstaigų padeda integruotis į visuomenę, teikia reikalingą socialinę pagalbą, kartu su Policijos komisariato pareigūnais rengia bendras prevencijos priemones.

Šiuo metu Kretingos rajono pataisos inspekcijos įskaitoje yra penkiolika 21 – 57 metų amžiaus asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Visi jie – vyrai.

Vyresnioji inspektorė Daiva Vaitkienė teigė, kad dauguma į laisvę išėjusiųjų grįžta į savo namus. Ten juos aplankanti vyresnioji inspektorė įsitikina, kad dažniausiai artimieji nuteistųjų neatstumia.

D.Vaitkienė pastebi, kad keičiasi ir pačių nuteistųjų požiūris – jie nuoširdžiai bendrauja su pareigūnais, vis dažniau pasinaudoja siūloma psichologo pagalba. Nuteistieji savanoriškai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kai kuriose jų mokoma atsikratyti žalingų įpročių.

Vis dažniau nuteistieji stengiasi patys susirasti darbą. Kai kuriems padeda Pataisos inspekcija, kuri bendradarbiauja su darbdaviais. Labiausiai darbuotojų trūksta statybose, lentpjūvėse.

J.Rusys džiaugiasi neseniai įsigytu šunimi. “Muselė - tikras mano draugas: kartu pasižiūrim televizorių, drauge ir miegam. Dabar yra su kuo pasikalbėti”, - glostydamas keturkojį pasakojo vyras.

“Mes privalome informuoti darbdavius, kad jų įmonėje dirba Pataisos inspekcijos įskaitoje esantis žmogus. Jei šis padaro drausminių pažeidimų, pavyzdžiui, daugiau negu tris paras neatvyksta į darbą, darbdaviai mums turi pranešti”, - sakė D.Vaitkienė.

Socialinės paramos skyriaus specialistas, atsakingas už darbą su asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų, Rimantas Kazlauskas teigė, kad šiais metais kreipėsi devyni grįžusieji iš įkalinimo įstaigų. Jei žmogus atitinka tam tikrus kriterijus, buvęs kalinys gali tikėtis 130 Lt vienkartinės išmokos.

Socialinės paramos skyrius padeda susirasti darbą, tačiau pastebi, kad buvusieji kaliniai vis dažniau geriau apmokamą darbą susiranda patys.

“Tuos, kurie grįžę neturi gyvenamosios vietos, laikinai priglaudžia Motinos Teresės seserys. Tačiau jei žmogus pats nenori kabintis į gyvenimą, pasirenka valkatos dalią – niekas jam nepadės”, - sakė R.Kazlauskas.

Darbo biržos konsultantas Edmontas Kumponas pastebi, kad į jų įstaigą kreipiasi vis mažiau grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų. “Prieš dvejus metus nuteistieji apie pusę metų gaudavo pašalpą iš Darbo biržos, dabar jos nebemokame”, - teigė E.Kumponas.

Šiuo metu Darbo biržoje užsiregistravo penki iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys. Vienas iš jų lanko Darbo klubą, kuriame suteikiama žinių apie darbo paiešką. Buvusiems kaliniams siūloma baigti profesinius kursus, už kuriuos mokama stipendija: pirmus tris mėnesius po 420 Lt. Jei kursai trunka ilgiau, nuo 4 mėnesio mokama po 600 Lt. Taip pat padengiamos kelionės į kursus išlaidos.

“Baigusieji kursus turi atlikti praktiką įmonėje. Jei buvęs kalinys gerai dirba, dažniausiai jo darbdaviai nebepaleidžia. Juk darbo jėgos trūksta”, - sakė E.Kumponas. Per pastarąjį pusmetį profesinius kursus lankė trys buvę kaliniai.

• Rašyti komentarą (8)