Javapjūtę drebina aukštos grūdų kainos

Antradienio popietę su horizontu susiliejančiame javų lauke Rūdaičiuose pribrendusių varpų šnabždesys gožė ūkininko Juozo Vilucko vairuojamo kombaino gaudesį. Šukės pusėje tądien, dėl prasiautusių liūčių ir įmirkusių dirvų, jauni ūkininkai, broliai Artūras ir Ramūnas Turauskiai, kombaino į laukus neišvairavo. Sukti ar ne savąjį “Claas Lexion” į javų lauką, svarstė vydmantiškis Gintaras Liebus.

Nors grūdų kainos, lyginant su praėjusių metų, išaugo maždaug dvigubai, Juozas Viluckas šmaikštaudamas teigė, jog žemdirbystė yra brangiausiai kainuojantis hobis.

Javapjūtė įpusėjo

- Drėgmės grūduose daug, bet jei dar gaus lietaus - betiks pašarams. Dabar gi parduodu kaip pirmos klasės maistinius, nors ir daugiau mokėdamas už išdžiovinimą,- sakė Juozas Viluckas ir pasiguodė, jog nuo 2000-ųjų nebemokąs ūkininkauti, - tokia kaprizinga nenuspėjama pasidarė gamta. Prieš savaitę ūkininko kultų grūdų drėgnumas buvo per 16 proc. Kai grūdai yra standartinio - 14 procentų - drėgnumo, už jų džiovinimą mokėti nereikia, tačiau už kiekvieną standartą viršijantį procentą nuo kiekvienos tonos tenka mokėti po 7 litus.

Kalbinti ūkininkai teigė, jog suspėjo nukirsti apie pusę turimų javų ploto. Artūras ir Ramūnas Turauskiai šiemet grūdinėmis buvo užsėję 360 ha, iš kurių apie 130 ha - žieminiais javais, kurių nupjovė didžiąją dalį - 110 ha, iš 45 ha miežių 25 ha tebėra nenuimti. Gintaras Liebus su tėvu Vytautu Liebumi grūdus augino 660 ha. Žiemkenčius ūkininkas jau sudorojo prieš savaitę, o praėjusį ketvirtadienį kibo į vasarojų. Juozui Viluckui iš 240 ha subrendusių javų nenukirsta likę apie 100 ha.

Prikulia ir po šešias tonas iš hektaro

Lietuvio savybe padejuoti pasižymintys ir ūkininkai šiuometiniu grūdinių derliumi nesiskundžia. “Javai negali sakyt, kad blogi. Bėda ta, kad orą derliui nuimti turime ištaikyti kaip kokie vagys”,- sakė sūnų Artūro ir Ramūno vienų su žeme vis dar nepaliekantis buvęs ūkininkas Povilas Turauskis. Turauskiai žieminių iš 1 ha prikūlė po 5 tonas, buvo laukelių, kur net po 6 tonas byrėjo, kai pernykštis derlingumas - 3 tonos iš hektaro.

Ūkininkai iš Šukės nusivylė žieminių rapsų derliumi, kurio dalį - apie 1 toną iš hektaro - sunaikino dėl drėgmės įsimetęs baltasis puvinys. Žieminių rapsų prikūlė po 1,5 tonos iš hektaro, kai planavo po 2,5 tonos. Vasarinių rapsų derlių prognozuoja gerą, tačiau nerimauja dėl vėluojančios jų brandos. “Apie rugpjūčio 20-ą pradėdavome nuiminėti, o dabar teks rugsėjo vidury - žaliuoja, nebręsta”,- pastebėjimais dalijosi P.Turauskis.

Turauskiams liko nepjautų javų plotelių, tų, kurie įmirko tiek, kad juose užklimpusį kombainą teko traktoriumi ištraukti. “Trys ankstesnės javapjūtei palankios vasaros žemdirbius išlepino, o ši - lietinga - išbandė ne vien techniką. Išryškino ir melioracijos bėdas, kelininkų bei rajono Savivaldybės negebėjimą prižiūrėti kelių”,- teigė P.Turauskis. Javų derlingumu patenkintas ir Juozas Viluckas. “Bendras derlingumas tegul būna apie 3,5 tonos iš hektaro,- šokti į dangų nereikia. Ir kolūkių laikais 35 cnt iš hektaro buvo geras derlingumas. Tada irgi buvo gerų specialistų, mokėjo grūdines auginti. Šiemet atskiruose laukuose prikuliu ir po 6 -7 tonas iš hektaro. Didžiausias derliaus nuostolis yra dėl iššalusių plotų”,- teigė J.Viluckas. G.Liebus apie derlių buvo linkęs nutylėti. “Derlių skaičiuoji aruoduose”,- sakė jis ir pridūrė, jog pajūryje iššalo beveik visi žiemkenčiai, nes čia beveik nebuvo sniego.

Šiuometinio javų derliaus duonelė žada būti brangi ir skalsi.

Kombainas kainavo milijoną

Glausti javapjūtės terminai verčia ūkininkus apsirūpinti patikima javų dorojimo technika. Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, praėjusiais metais rajono ūkininkai įsigijo 4 naujus, pagamintus Europos šalyse javų kombainus. Vieną iš brangiausių, kainavusį apie 1 mln. litų, Vokietijoje pagamintą kombainą “Claas Lexion” turi G.Liebus. Ūkininkas dvejus metus šį kombainą nuomojo, o vėliau nusipirko. “Kombainą vairuoju pats. Patikėčiau kitam, jeigu tokį patikimą turėčiau”,- sakė G.Liebus. Jis bei tėvas su kombainu talkina ir kitiems ūkininkams, tačiau tik turintiems didelius javų plotus. Mažuose laukeliuose yra didesnė rizika sulaužyti brangų kombainą, kuris, ūkininko paskaičiavimu, turėtų atsipirkti per 6 metus. J.Viluckas javus kulia Rusijoje pagamintu “BEK TOP” kombainu ir yra įsitikinęs, kad Europos šalyse pagaminti kombainai nėra pranašesni, tik keliskart brangesni. “Antrą sezoną turiu šį kombainą. Per dieną nukuliu iki 20 ha. Sumokėjau 188 tūkstančius litų, iš kurių 30 tūkstančių man grąžino kaip sumokėtą pridėtinės vertės mokestį, dar 30 tūkstančių gavau iš valstybės kaip paramą. Kai pats susitvarkau jį, jokio skirtumo - rusiškas jis ar europietiškas. Štai tam europiniam detalė - pjaunamosios sraigės pirštas - kainuoja 60 litų, manajam - 2,5 lito. Ir tepalai, ir filtrai manajam - triskart pigesni”,- kalbėjo ūkininkas.

Grūdų kainos pašoko į aukštumas

P.Turauskis, J.Viluckas teigė šiuometinio derliaus grūdus parduodantys bendrovei “Kretingos grūdai”. J.Viluckas grūdus iš Rūdaičių į Kretingą gabena traktoriumi, didžiagabaritine priekaba ir kelyje jaučiasi nesaugiai dėl netolerantiškų vairuotojų. “Dažniausiai piemenys yra be kantrybės - lekia, lenkia. Ačiū už supratimą, pagalbą Kretingos policijos komisariato kelių priežiūros policininkams. Ko ankstesniais metais trūkdavo”,- kalbėjo J.Viluckas.

P.Turauskis pagyrė “Kretingos grūdus”, kad šiemet įmonės grūdų priėmimo padalinys dirba itin sklandžiai, prireikus - ir iki pirmos valandos nakties. Ūkininkai su grūdų pilnomis priekabomis nebenakvoja eilėje laukdami naujos darbo dienos, kaip būdavo anksčiau.

Paklaustas, ar auginti grūdines yra pelninga, J.Viluckas sakė: “Kainos šiemet lyg ir neblogos, bet vis vien nepasiveja nepaliaujamai didėjančių išlaidų trąšoms, technikai, kurui, darbo užmokesčiui. “Žemdirbiai esame amžini skolininkai”,- tikino ūkininkas.

“Kretingos grūdų” vykdantysis direktorius Steponas Baltuonis tvirtino, jog tokių aukštų kaip šiemet grūdų supirkimo kainų neprisimena. “Už toną maistinių moka iki 650 litų, pašarinių - net iki 570 litų. Grūdus perka, parduoda įvairios kompanijos. Maistinių kviečių trūksta Europai. Tokių kainų nėra buvę nė girdėti. Ūkininkai tyli iš laimės, nes bijo tą laimę nubaidyti”,- kalbėjo S.Baltuonis.

G.Liebus neskuba parduoti grūdų. Kaip ir kitais metais, pila juos į savo sandėlius, nes, jo įsitikinimu, yra naudingiau parduoti grūdus ne javapjūtės metu.

• Rašyti komentarą (0)