|
|
|
Būti parduotam į užsienį – nesudėtinga
“Skubiai renkama jaunų 16–22 m. žmonių komanda dirbti menų festivalyje Barselonoje, Ispanijoje. Darbas – aptarnavimo ir organizacinėse sferose”, – toks skelbimas su nurodytu telefonu ir elektroniniu adresu registracijai du kartus buvo išspausdintas “Pajūrio naujienose”. Redakcijoje apsilankiusi skelbimo autorė Giedrė Simanauskaitė papasakojo, jog taip buvo daromas eksperimentas: kiek jaunų žmonių galėjo tapti sukčių aukomis ir parduoti vergauti į užsienį. Šis projektas įrodė: nors jaunimas apie žmonių prekybą ir išnaudojimą yra girdėjęs - lengvai būtų buvęs apgautas. Kita vertus, nėra institucijos, kuri tikrintų skelbimus su darbo pasiūlymais užsienyje. Netikras darbo pasiūlymas
G.Simanauskaitė, viešosios įstaigos “Self-fish” direktorė, pasakojo, kad projektą “Prekybos žmonėmis prevencija jauniems žmonėms” vykdo keturi savanoriai, už darbą negaunantys atlygio. Projektas, organizuojamas su Tarptautine migracijos organizacija, vyksta keliuose miestuose ir tęsis iki spalio mėnesio. Savanoriai G.Simanauskaitė ir Nerijus Kriaučiūnas sakė, kad Kretingoje į skelbimą atsiliepė dešimt žmonių, iš kurių du – pilnamečiai. Tačiau į susitikimą su tariamais darbdaviais atėjo penki, tarp kurių buvo keturi nepilnamečiai. Pašnekovai teigė, kad nepilnamečių į susitikimą atėjo daugiau, nes jiems sunkiau susirasti darbą. Į susitikimą su tariamais darbdaviais vienoje miesto kavinių atėję kretingiškiai buvo nustebinti – jie sužinojo, kad iš tikrųjų niekas darbo jiems nesiūlo, o patys jie galėjo tapti sukčiavimo aukomis. Susirinkusieji buvo bepasirašantys sutartį anglų kalba, kurioje – daug netikslumų ir dviprasmiškai vertintinų sąlygų. Pavyzdžiui, nenurodytas tikslus darbo valandų skaičius, neužtikrintos socialinės ir sveikatos apsaugos garantijos. “Daugelis yra girdėję istorijų apie tai, kad žmonės, išvažiavę dirbti į užsienį, būna apgauti, išnaudojami, iš jų reikalaujama atidirbti už atimtus pasus ir panašiai. Tačiau niekas negalvoja, kad taip gali nutikti pačiam”, - sakė G.Simanauskaitė. Į susitikimą atėjusiems žmonėms buvo suteikta informacija, į ką atkreipti dėmesį darbinantis užsienio šalyje, kaip jie gali būti apgauti. Savanoriai pastebėjo, kad žmonės mažai pateikė klausimų apie tai, kokia įmonė darbą siūlo. “Jauni žmonės neturi praktikos, kaip bendrauti su darbdaviu. Jie bijo daug klausinėti, nes mano, kad tada jų neįdarbins”, - teigė N.Kriaučiūnas. Susitikimo dalyviai gavo kelionių pasus, kuriuose reikalinga informacija, kaip keliauti saugiai, ir kojines, papuoštas naudingomis internetinėmis nuorodomis. “Mes su tais žmonėmis ir toliau bendraujame. Jie sutiko, kad jiems siųstume informaciją šia tema. Galbūt kitąmet projektą tęsime, o šie jauni žmonės sutiko prie jo prisidėti”, - džiaugėsi G.Simanauskaitė. Uždaras susitikimas
Į susitikimą su norinčiais įsidarbinti kretingiškiais, “Pajūrio naujienų” korespondentai, net pažadėjus nefotografuoti ir garantavus susitikimo dalyvių konfidencialumą, nebuvo įleisti. Neatskleista ir tiksli susitikimo vieta. Savanoriai redakcijoje nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų veiklą. Paviešinti informaciją apie projektą prašę, bet į susitikimą nenorėję įsileisti žiniasklaidos atstovų, G.Simanauskaitė ir N.Kriaučiūnas tokį elgesį motyvavo tuo, kad atėjusieji žmonės apie žurnalistus nebuvo perspėti. Tačiau po susitikimo su jaunimu G.Simanauskaitė pasiūlė paskambinti dalyviams iš jos telefono – taip nebūtų atskleisti nei jų telefonų numeriai, nei vardai ir pavardės. Vėliau pavyko susitarti, kad savanoriai kitą dieną paskambins susitikimo dalyviams ir paklaus, ar gali laikraščiui perduoti jų kontaktinius duomenis. G.Simanauskaitė pažadą išpildė. “Supratau, kad galėjau būti parduotas. Man tariami darbdaviai įtarimų nesukėlė, nes skelbimas buvo laikraštyje, viešas. Dabar važiuodamas į užsienį žinosiu, ko klausti, ką reikia sužinoti”, - sakė šešiolikmetis Linas. Į Ispaniją jis ketino važiuoti, nes norėjo užsidirbti. Nors vaikinas yra dirbęs ir Lietuvoje, bet suviliojo užsienyje gaunami didesni pinigai. Lino išvykti į užsienio šalį neatbaidė ir tai, kad jo du draugai pusantro mėnesio prabuvę Airijoje, taip ir negavę darbo, be pinigų grįžo namo. Kitas Lino pažįstamas Ispanijoje turėjo atidirbti už atimtą pasą.
Darbo skelbimų niekas nekontroliuoja
G.Simanavičiūtė ir N.Kriaučiūnas buvo nustebinti, kad, vykdant projektą, nė viename mieste patikrinti tariamų darbdavių veiklos neatėjo joks pareigūnas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausias specialistas Evaldas Taurinis teigė, kad už savo nepilnamečius vaikus pirmiausia yra atsakingi tėvai. Todėl jie ir turėtų pasidomėti, kur vaikas nori darbintis ir kokia įmonė įdarbina. Sekti skelbimus, siūlančius darbą, Vaiko teisių apsaugos tarnyba nėra įpareigota. E.Taurinio teigimu, pastaruoju metu jo konsultacijos dėl nepilnamečių įdarbinimo užsienyje niekas nepageidavo. Jis negirdėjo, kad su tokiu atveju būtų susidūrę jo kolegos. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Asta Žvaliauskienė teigė, kad įmonės, siūlančios darbą užsienyje, turi gauti licenziją iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šių įmonių veiklą ne rečiau kas trejus metus kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Išvados pateikiamos ministerijai. A.Žvaliauskienė teigė, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai kartais peržvelgia darbą siūlančių įmonių skelbimus, tačiau jie neturi informacijos, kurios įmonės yra legalios, o kurios – ne. Tokią informaciją turi Darbo birža. Darbo inspekcija pradeda tyrimą tuomet, kai gauna informacijos apie nelegalią įmonę. A.Žvaliauskienė paaiškino, kad darbą užsienyje siūlančios įmonės duoda pasirašyti ne darbo, bet paslaugų teikimo sutartį. “Manau, kad tokios sutarties nepilnamečiai pasirašyti negali”, - sakė A.Žvaliauskienė. Kretingos darbo biržos konsultantė Lina Paulauskienė informavo, kad visų legaliai įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašas yra Lietuvos Darbo biržos internetinėje svetainėje. L.Paulauskienė sakė, kad Darbo biržos darbuotojai neprivalo tikrinti skelbimų su darbo pasiūlymais.
Kretingoje skundų dėl prekybos žmonėmis nėra
Pasak jo, šis sukčiavimo būdas buvo populiarus prieš penkerius metus. Prieš kelerius metus dvi kretingiškės važiavo į užsienį dirbti prostitutėmis, tačiau apie būsimą darbą jos žinojo prieš kelionę ir grįžusios į Lietuvą darbdaviams pretenzijų neturėjo.
Maždaug prieš dvejus-trejus metus Policijos departamentas vykdė tarptautinį tyrimą, kurio metu į Lietuvą buvo grąžinta užsienyje darbdavių išnaudota kretingiškė.
Anot A.Vaškio, policijos pareigūnai nėra įgalioti tikrinti spaudoje pasirodžiusių skelbimų apie įdarbinimą užsienyje, domėtis įmonėmis. “Mes pradedame tyrimą tada, kai yra gautas skundas”, - sakė A.Vaškys.
Tačiau iki šiol neatsirado du dingę be žinios užsienyje dirbę kretingiškiai.
Prieš ketverius metus Čekijos Respublikoje dingo ir 33 metų kretingiškis Elijus Kazlauskas. Jis kartu su broliu Čekijos Respublikoje uždarbiavo statybose. E.Kazlauskas išėjo į parduotuvę ir nebegrįžo.
Iki šiol jokių žinių negaunama ir apie dingusį be žinios 62 metų Antoną Burbą. Jis prieš penkerius metus vykdamas dirbti į Rusijos miestą Južno Sachalinską, kirto Kaliningrado sieną. Koks likimas jį ištiko, neaišku.
Policijos departamentas paviešino informaciją, kad nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis mūsų šalyje mažėja. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei policijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius iš viso buvo nustatyta apie 40 nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis asmenų, iš kurių 20 jau pripažinti nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis baudžiamajame procese.
|
|
