Salantiškiai muša varpais: kas apsaugos jų pačių teršiamus vandenis

Salantai apaugę fekalijų, nuotekų tręšiamomis dilgėlėmis, miestelio ir apylinkių gyventojai nuotekas leidžia į lietaus kanalizacijos, melioracijos tinklus ir tiesiai į Salanto upę, jos intakus, tvenkinius. Vasarą nebėra kur nusimaudyti. Valdžia kažkur “nuplukdė” dalį 2 mln. litų, žadėtų vandens ir nuotekų tinklams Salantuose nutiesti. Devynios institucijos turėtų rūpintis Salantų vandenų užterštumu, tačiau to nedaro nė viena.

Salantų ekologines problemas bendruomenės taryba išguldė institucijų, kurioms irgi turėtų rūpėti aplinkosauga, atstovams. Pirmas iš dešinės - Modestas Šečkus.

Tokią apgailėtiną krašto ekologinę būklę trečiadienį Salantų bendruomenės tarybos pirmininkas Vaidutis Butkus pateikė miestelio bendruomenės tarybai, Salantų ir Imbarės seniūnijų seniūnams Kazimierui Galdikui ir Antanui Turauskiui, į bendruomenės aktyvo sueigą atvykusiam Kretingos rajono savivaldybės merui Valerijonui Kubiliui, jį atlydėjusiai “Kretingos vandenų” direktorei Irinai Vigelienei ir šios įmonės specialistams, Salantų regioninio parko direktoriui Modestui Šečkui, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Kretingos agentūros vyresniajai inspektorei Dianai Šeirienei.

- Susirinkome išsaiškinti, ar veikia aplinkos apsaugos sistema Salantuose, jei ne - ką daryti, kad ji pradėtų veikti,- sakė V.Butkus. Savo pasakojimą apie užterštą Salantų aplinką bendruomenės pirmininkas iliustravo fotoskaidrėmis. Kalbėdamas apie institucijas, kurios turėtų rūpintis aplinkosauga, V.Butkus pažymėjo, jog seniūnų funkcijose aplinkosaugos visiškai nėra. “Seniūnų funkcijas nustato rajono Savivaldybės taryba, tad nesunku esamas funkcijas papildyti”,- teigė jis. V.Butkus pareiškė, jog vandenų teršimo problema išsispręstų įrengus nuotekų sistemą.

Naujus tinklus pradės kloti gal šiemet

Meras V.Kubilius pastebėjo, jog susitikti su salantiškiais jį paskatino ir iš Salantų gautas laiškas, kuriame be susirūpinimo dėl pinigų vandens ir kanalizacijos tinklų projektui įgyvendinti yra priminti ir Savivaldybės tarybos nario Stasio Kaniavos per rinkiminę kampaniją pažerti pažadai, kad vandentiekis ir kanalizacija bus įrengti kone kiekviename Salantų kieme.

Meras paneigė gandus dėl pinigų. “Niekas taip žmogaus nekankina, kaip nežinia. Tereikėjo paskambinti į Savivaldybės Statybos skyrių ar “Kretingos vandenims” ir pasidomėti projekto eiga - projekte yra visi 3 km tinklų. Nėra dingęs nė vienas metras ir nė vienas litas. Pinigų ir norėdamas nepanaudosi kitur, nes tai - tikslinės lėšos”,- užtikrino rajono Savivaldybės vadovas. Iš jo salantiškiai išgirdo, kad Salantų projektas baigiamas parengti ir, jeigu Aplinkos ministerija leis, spalio mėnesį Savivaldybė parinks rangovą, kuris dar šiemet pradės tinklų statybą.

Projektas turėtų būti užbaigtas 2009 metų birželį.

Vykdant projektą, Salantuose numatoma įrengti 3 km vandentiekio tinklų, kainuojančių 1 mln. 350 tūkst. Lt, 4 km nuotekų tinklų - 1 mln. 800 tūkst. Lt, nuotekų valyklą - 792 tūkst. Lt, vandens ruošyklą ir gręžinius - 720 tūkst. Lt. Bendra projekto vertė - 4 mln. 662 tūkst. Lt. Vandentiekio trasos bus tiesiamos Vilniaus, S.Dariaus ir S.Girėno, Turgaus, Laivių, Kregždikalnio, Žemaičių, Kalno gatvėse, akligatviuose. Nuotekų - Vilniaus, S.Dariaus ir S.Girėno, Turgaus, Laivių, Kregždikalnio, Žemaičių, Kalno, Žemdirbių gatvėse.

Džiugi žinia, kad nesumažėjo projektui skirtų pinigų, ir kad tam numatyta ne 2, o 4 mln. Lt, nublanko, kai paaiškėjo, jog vykdant šį projektą, vandentiekis ir kanalizacija bus nutiesti tik daliai Salantų. Salantiškiai buvo įsitikinę, kad projektas apims visą miestelį. “Jeigu iškart visus Salantus - ir trijų savivaldybių lėšas reikėtų atiduoti. Reikalavimas įrengti vandentiekį ir kanalizaciją visame mieste yra logiškas, bet nėra tiek jėgų”,- teigė V.Kubilius. Ir jis, ir I.Vigelienė pažymėjo, jog šis projektas tai tik vienas etapas, po kurio bus kiti. Jiems pritarė M.Šečkus, pastebėdamas, jog vykdant Nemuno žemupio projektą, vandentiekio ir nuotekų tinklai turės būti nutiesti visiems miesteliams. “Jeigu tik daliai miesto - situacija nepasikeis”,- teigė jis.

Salantų vandentiekio-kanalizacijos tinklų statybos projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Gali nutikti ir taip, kad projektui įgyvendinti prireiks daugiau pinigų, nes vilkinant projektą (ne dėl Savivaldybės, o lyg šiol šiuos projektus koordinuojančios šalies centrinės valdžios kaltės) - jis brangsta. Gali prireikti, jog projektą paremti turės ir Savivaldybė.

Nutiesus tinklus gatvėse, įvedus į namus (nuo gatvėse įrengtų šulinėlių), turės apmokėti gyventojai nuosavomis lėšomis. Tokio įvado kaina šiandieną siekia 4,5-5 tūkst. Lt. Dėl šios priežasties nauji tinklai gali būti naudojami neefektyviai. Tą pripažino visi susirinkimo dalyviai, įsitikinę, jog bus gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, kurie tam neturės pinigų, neįžvelgs būtinybės eikvoti savo santaupas.

Paplavas - į kaimyno daržą

Kol nėra nuotekų tinklų, gyventojai fekalijas, kitas nuotekas kaupia prie namų esančiuose rezervuaruose, iš kurių jos turėtų būti išvežamos į “Kretingos vandenų” nuotekų valyklą. Šį reikalavimą vykdo tik pavieniai gyventojai. “Iš Erlėnų šia paslauga nuolat naudojasi mokytoja Budrienė, iš Imbarės, kitų kaimų irgi - tik vienas kitas”,- teigė “Kretingos vandenų” specialistas Salantuose Stasys Kaniava, kuri bendruomenės taryba buvo pakvietusi ir kaip salantiškių išrinktą rajono Savivaldybės tarybos narį. Dauguma susikaupusias nuotekas pila į griovius, laukus, kaimuose yra prisijungę prie melioracijos, Salantuose - lietaus kanalizacijos sistemų. Taip gamtą teršiančius gyventojus reikėtų bausti ar kitaip priversti paisyti tvarkos. Tačiau kaip paaiškėjo, to niekas nenori imtis. D.Šeirienė mano, jog baudos problemos neišspręs. “Žmonės patys turi suprasti, kad turi tausoti aplinką. Viskas turi prasidėti nuo gyventojų švietimo. Imbarės seniūnui kiek beskambinau, kad su gyventojais susitiktų, nebuvo jokio atsako. Ir žmonės toliau kaimynams į daržus leidžia”,- kalbėjo aplinkosaugininkė. A.Turauskis teisinosi: “Išlandžioti po visų namų rūsius ir išsiaiškinti, kur kas išleidžia nuotekas, yra neįmanoma. Kaimuose likę žmonės nelabai tų pinigų išvežimui beturi”.

Salantų seniūnui dėl neveiklumo priekaištavo Adolfas Stanevičius: “Esame labai apsileidęs kaimas. Žmogus, pasilipęs ant savo šiukšlyno, dažniausiai kaltina valdžią, o tokius šiukšlynus galime patys sutvarkyti. Šiandieną turime seniūniją, kuri netelkia aktyvo. Ir apžėlėme dilgėlėmis”. Garbus salantiškis teigė, jog žmonės ir be valdžios pastangų darosi sąmoningesni. “Jei kaimo žmogus šiukšles mėlynam maišely atveža į miesto konteinerį - tai jau pažanga. Ir tos pažangos jausmas visuomenėje pradeda įsivyrauti”,- kalbėjo A.Stanevičius.

Šiukšlių surinkimo problemą rajone, V.Kubiliaus teigimu, išspręs visuotinis mokestis.

Nepaisančius nuotekų tvarkymo reikalavimų, V.Butkus siūlė drausminti viešinimu: kaip antai - pildyti pagal apmokėjimo kvitus statistinį išvežamų nuotekų žemėlapį, kitaip viešinti aplinkos teršėjus.

Bendruomenės taryba pritarė pirmininko minčiai kreiptis į seniūnus dėl priemonių plano sumažinti aplinkos teršimą sudarymo.

• Rašyti komentarą (2)