|
|
|
Korumpuota būna net mirtis
Po metų Kretingos miesto kapinėse nebebus laidojimo vietų. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad vyksta kapų sklypų perpardavinėjimai, o laidojimo paslaugas teikiančios įmonės pešasi tarpusavyje dėl numirėlių. Tarp konkuruojančių Kretingos ir kitų miestų laidojimo namų įsigalėjusi nauja mada: jei laidotuvių reikmenis perki vienoje įmonėje, kitoje šarvoti žmogaus jau nebegali. Vieni tai vadina sveika konkurencija, kiti – žlugdymu. „Jei žmogus nuperka savo mirusiam artimui karstą iš manęs, tačiau nori šarvoti prie naujųjų kapinių esančiuose laidojimo namuose, jam tai neleidžiama. Todėl žmogus yra priverstas visą paslaugų rinkinį pirkti arba iš manęs, arba laidojimo namuose. Tokiu būdu žmogus praranda paprasčiausią teisę rinktis“, - sakė senųjų kapinių koplyčią nuomojanti bei laidojimo reikmenimis prekiaujanti kretingiškė Irena Bendikienė. Iš tiesų, paskambinus į laidojimo namus ir prisistačius klientu, kuris mirusiam giminaičiui jau turi karstą ir rūbus, buvo pasakyta: viską reikia pirkti pas mus, kitaip nebus išnuomota šarvojimo salė. Dar galima kaip nors susitarti, jei karstą esi įsigijęs seniai, tikėdamasis, kad jo gali prireikti. Prie naujųjų Kretingos miesto kapinių esančių laidojimo namų vadovas teigė, kad tokia sistema – ne noras ką nors sužlugdyti, o paprasčiausias būdas išgyventi. „Jei nereikalautume visų laidojimo reikmenų pirkti pas mus, būtume priversti didinti šarvojimo salių nuomos kainą. Tačiau vien tik iš nuomos laidojimo namams neįmanoma išsilaikyti“, - sakė laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas Juozas Donauskas.
Pešasi dėl numirėlių
Tačiau vienos, prisistatyti nepanorusios kretingiškės, nuomone, reikalavimas pirkti viską tik iš vienos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės, yra vartotojo teisių pažeidimas. „Jei mane tenkina vienos bendrovės šarvojimo salė, tačiau netenkina jos karstų ir drabužių kainos, kodėl negaliu rinktis pigesnio varianto. Aš prarandu teisę rinktis. Tai tas pats, jeigu parduotuvėje, pirkdama bulves, aš būtinai turėčiau pirkti ir joms kepti aliejų, nesvarbu, kad galbūt aš jo turiu namie“, - svarstė neseniai tetą laidojusi kretingiškė. Vis dėlto ji pripažino, kad tokia laidojimo paslaugų sistema Kretingoje – tik menkutis konkurencijos žaidimas. „Pavyzdžiui, kai kuriose Klaipėdos ligoninėse gydytojai, prižiūrintys sunkesnius ligonius, pasirengę artimiesiems ištiesti visada paruoštas vizitines korteles su tam tikrų laidojimo namų duomenimis. Greičiausiai gydytojai gauna tam tikrą pelno dalį, o laidojimo namai džiaugiasi iš konkurentų atėmę dar vieną numirėlį“, - piktinosi kretingiškė.
Kova dėl žemės – ir kapinėse
Peštynės, prasidėjusios dar ligoninėje, gali persikelti ir į kapines, kuriose trūksta laidojimo vietų. Dėl amžinojo poilsio vietos kartais kovojama lyg dėl gyvenamosios vietos – kad tik gražiau, patogiau, arčiau vandens, toliau nuo kelio. „Kretingoje neteko girdėti tokių atvejų, kad už dideles pinigų sumas būtų perpardavinėjamos kapavietės. Tačiau pasitaiko, kad artimieji, ištikus nelaimei ar tiesiog pasitaikius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms, perleidžia seniau įsigytus kapus. Todėl senosiose kapinėse, kuriose šiaip vietos jau nebėra, vis dar atsiranda naujų kapų“, - sakė Kretingos kapinių prižiūrėtojas Tonis Butkus. Pasak J.Donausko, laidojimo vietų naujosiose kapinėse dar pakaks vieneriems metams, o dviejų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių Kretingoje visiškai pakanka. „Šiuo metu net neturime ką veikti. Yra tuščių šarvojimo salių ir eilėse tikrai nereikia laukti. Tokiu atveju, jei vietos šarvojimui nebūtų, turime specialų šaldytuvą, kuriame vienu metu galima laikyti tris mirusius žmones. Tačiau šaldytuvas dažniausiai būna reikalingas ne todėl, kad reikia laukti neužimtos salės, o todėl, kad iki laidotuvių nespėja grįžti giminaičiai iš užsienio“, - kalbėjo J.Donauskas. Su laidojimo namais konkuruojančios įmonės vadovė I.Bendikienė taip pat patvirtino, kad laidojimo verslas nėra itin klestintis. „Per liepos mėnesį pardavėme vieną karstą ir išnuomojome vieną katafalką. Koplyčios senosiose kapinėse nebeleidžiama nuomoti, nes, pasak kai kurių specialistų, ji nebeatitinka higieninių reikalavimų. Nors koplyčioje ir yra biotualetas, patalpa artimiesiems, atitinkama temperatūra“, - pasakojo I.Bendikienė.
Po metų – dar vienas konkurentas
Kretingos rajono mero Valerijono Kubiliaus nuomone, dvejų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių mieste – per mažai. „Laidojimo paslaugas teikiančių įmonių vadovai kalba įvairiai. Tačiau visiškai aišku, kad Kretingai vienų laidojimo namų – per mažai. Tarkim, laidojimo namuose prie naujųjų kapinių yra trys salės. Tačiau į jas visas galima patekti tik iš vieno koridoriaus. Kartais nebežinai, į kurią salę ir eiti. Kretinga savo šarvojimo salėse dūsta. Žinoma, jei nori konvejerio, galima išsiversti ir su trejomis šarvojimo salėmis. Tačiau, pavyzdžiui, Skuodo mieste, kuriame tik apie 8 tūkst. gyventojų, yra dveji laidojimo namai. O Kretingoje žmonių – apie 23 tūkst. Dvi laidojimo paslaugų įmonės mieste netenkina žmonių poreikių, todėl reikalingas ir naujas laidojimo kompleksas“, - svarstė meras. Naujas konkurentas esamoms laidojimo įmonėms atsiras naujose Kretingos miesto kapinėse, kurios po metų turėtų būti parengtos Petrikaičių kaime – pakeliui į Jokūbavą. Jau patvirtintas 16 ha dydžio kapinių detalusis planas. Netrukus bus apsvarstytas ir techninis planas – kokie bus rengiami kapinių takai, kokių medžiagų prireiks, kokie verslo objektai bus pastatyti šalia kapinių. „Pradėsime tartis su verslininkais, kurie šalia naujųjų kapinių Petrikaičiuose galės statyti gėlių kioskus, laidojimo namus. Manau, visiems užteks darbo, nes konkurencija yra reikalinga“, - įsitikinęs V.Kubilius. Apytikriai šešis kilometrus nuo Kretingos nutolusios kapinės įsikurs prie miško, netoli senų kapinių. Ateityje ketinama iki jų nutiesti ir dviračių takus. Pasak mero, tai arčiausiai Kretingos esantis sklypas, kuriame gali būti įsteigtos naujos kapinės – arčiau nebūtų įmanoma. „Vieta kapinėms patogi – rami, šalia nėra gyvenamųjų namų. O atstumas tikrai nėra didelis – Klaipėdoje žmonės prie artimųjų kapų važiuoja dar toliau“, - sakė kapinių prižiūrėtojas T.Butkus.
|
|
