Auksinių vestuvių proga Druskininkus teks iškeisti į Paryžių

Kretingiškiai Laima ir Steponas Grigaičiai atšventė auksines vestuves. „Nė nepajutom, kaip prabėgo metai ir užaugo vaikai - dukra Silvija ir sūnus Arvydas. Sulaukėme ir keturių anūkų“,- po šventės sakė sutuoktiniai.

Užauginę vaikus ir sulaukę anūkų, L.ir S.Grigaičiai jaučiasi laimingi.

Kai jie tuokėsi, Laimai buvo 22 metai, Steponas – porą metų vyresnis.

Susipažino Klaipėdoje buhalterių kursuose. Steponas tuo metu dirbo Klaipėdoje, naftos bazėje, ji – „Laisvės“ fabrike.

Pasak S.Grigaičio, tuomet jo dėmesį patraukė ilga ir graži Laimutės kasa.

- O man jis patiko, kad buvo aukštas, ir taip pat turėjo gražius banguotus plaukus,- prisipažino pašnekovė.

Draugystė tęsėsi septynis mėnesius. Pasak L.Grigaitienės, ją gyvenime lydi skaičius septyni. Jos mama yra gimusi 1917 metais, jos pačios gimtadienis – rugpjūčio 7 dieną, o tuokėsi 1957 07 27 dieną. Ir tai - ne vieninteliai septynetai jos gyvenime. Ji mano, kad šis skaičius – laimingas.

L. ir S.Grigaičiai sako, jog gerai prisimena savo vestuvių dieną, kurios buvo gan kuklios šeimos rate, su skolinta nuotakos suknele, jos mamos namuose, Kretingoje. Čia po 50 metų jie sugrįžo švęsti ir auksinių vestuvių.

Tačiau šį kartą vaikai ir anūkai pasistengė, kad S. ir L.Grigaičių auksinės vestuvės būtų įspūdingos – išpuošė Kretingos bažnyčią ir net užsakė limuziną.

- Nesitikėjome, jog sulauksime tokio aplinkinių dėmesio,- sakė sutuoktiniai.

L.Grigaitienė, kalbėdama apie prabėgusius metus pastebėjo, jog svarbiausia gyventi santaikoje ir be pykčio. Reikia mokėti ir prisiderinti vienam prie kito.

- Svarbu, kad šeimoje būtų pagarba ir vyras negertų, - laimingo gyvenimo paslaptis vardijo pašnekovė.

Neteko jiems vargti ir su vaikais – jie buvo paklusnūs ir rūpesčių nekėlė. O jos mamos patarimas – visiems būti drauge - ir šiandien padeda išlaikyti šiltus santykius su artimaisiais.

L.Grigaitienė prisipažįsta, jog daug laiko praleidžia įvairiose parodose bei kituose renginiuose. Vyras labiau linkęs likti namuose prie laikraščių krūvos.

Nors jie ir gerai sutaria, tačiau kartais nuomonės išsiskiria.

- Aš noriu, kad auksinių vestuvių proga vyktume į Paryžių, Steponas - į Druskininkus,- sakė pašnekovė.

Tačiau iš šeimininko kalbos buvo matyti, jog šį kartą teks nusileisti žmonai ir Druskininkus iškeisti į Paryžių.

• Rašyti komentarą (1)