|
|
|
Politikai sako pasirengę ginti gyventojų interesus
Vakar įvyko rajono tarybos posėdis, kuriame daugiausia diskusijų sukėlė informacija dėl Kęstučio g. 5 namo gyventojų paklausimo rajono merui Valerijonui Kubiliui bei dėl mūsų rajono Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų koncesijos, t.y. partnerystės tarp rajono Savivaldybės ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC). Tebesipriešina prekybos centrui Kęstučio gatvės 5 namo gyventojai susirūpinę, kas šiuo metu yra padaryta, kad nebūtų pažeisti namo gyventojų interesai dėl šalia – buvusio telekomo pastate – numatomos įrengti maisto prekių parduotuvės. Informaciją rajono tarybos nariams administracijos atstovai pateikė, dalyvaujant ir pastato savininkui Evaldui Petrauskui, ir bendrovės “Palink”, ketinančios steigti parduotuvę, atstovui Olegui Kryžanovskiui. Dar pavasarį neribotam laikui buvo atidėtas pastato savininko prašymas pradėti rengti detalųjį planą dėl įvažiavimo tarp telekomo pastato ir Kęstučio g. 5 namo. Tai padaryta dėl to, kad plano rengėjams nepavyko susitarti su gyventojais ir gauti jų sutikimo. “Gyventojams pasiūlėme 60 tūkst. litų, kuriuos jie gali panaudoti langams ar stogui pakeisti. Taip pat įsipareigojame išasfaltuoti įvažiavimą”, - sakė Olegas Kryžanovskis, teigdamas, kad prekes į parduotuvę atveš ne didesni kaip 3,5 t krovininiai automobiliai ir kad pagal visuomenės sveikatos centro tyrimus triukšmas neviršys leistinos normos. Prekes vežantys automobiliai tai darys pagal grafiką, kurio ribos – 8–21 val. Į kai kurių rajono tarybos narių pastebėjimus, jog prekybininkai gyventojams siūlo per mažą sumą, O.Kryžanovskis atsakė, jog bendrovė taip pat skaičiuoja pinigus ir žino, kiek gali išleisti. Verslo interesus gynė tarybos nariai - Edmundas Valantiejus, Virginijus Brazauskas, Algis Šoblinskas: “Gyventojai turi įvertinti tai, jog gyvena miesto centre. Reikia leisti mieste kurtis verslui. Žmonės pradeda piktnaudžiauti ir prasideda atviras reketavimas. Ar neatsitiks taip, kad didesnė suma nutildys gyventojus”. Kiti tarybos nariai iškėlė praeities klaidas: Kostas Skierus – jog neteisingai buvo išduotos techninės sąlygos, Vida Giedrimienė - jog nesama bendro Rotušės detaliojo plano (gal tada dabartiniai savininkai to pastato būtų net ir nepirkę), Povilas Turauskis – kodėl pati Savivaldybė 2003 m. už 250 tūkst. Lt nenupirko to pastato. Gyventojai, kaip informavo tarybos narė Valerija Žalienė, neprieštarauja, kad parduotuvė būtų, tačiau neleidžia įrengti įvažiavimo iš jų namo pusės ir siūlo prekes vežti iš Rotušės aikštės pusės, kas beveik neįmanoma. Tarybos nariai sutarė dėl vieno: jie negali priversti gyventojų pasirašyti suderinimų, o be jų – leisti rengti ir tvirtinti detaliojo plano. Bendra nuostata buvo tokia: ginti ne pastato savininkų ar prekybininkų, o gyventojų interesus. Baiminasi dėl mokesčio didėjimo Tarybos nariai išklausė KRATC atstovo informacijos dėl numatomos koncesijos tarp KRATC ir rajono Savivaldybės. Rajono tarybos nariai baiminasi, kad KRACT perėmus dalį Savivaldybės funkcijų, gerokai – gal net iki 4 kartų – pabrangs paslauga už šiukšlių išvežimą. Diskusijų būta ne tik dėl to. “Ar neliks nuskriausti smulkieji vežėjai, kas administruos visuotinę rinkliavą už šiukšles, ar skaidrūs bus konkursai dėl paslaugų teikimo, ar dalį paslaugų gali atlikti vietos įmonės ir pan.”- klausė tarybos nariai. Informacija būtina dėl būsimo rajono tarybos sprendimo, kadangi koncesija jau galioja Klaipėdos mieste, kai kuriuose kaimyniniuose rajonuose. “Galima dirbti ir pagal sutartį, - kalbėjo KRATC atstovas. – Visuotinė rinkliava už šiukšles pateks į rajono biudžetą, ir KRATC atliks tik operatoriaus, o ne administravimo paslaugas”. Rajono tarybos narys Kostas Skierus ramino savo kolegas: visuotinė rinkliava, skaičiuojant pagal šiukšlinimo normą vienam gyventojui, nebent minimaliai bus didesnė, negu dabar gyventojai moka už šiukšlių išvežimą. “Esmė yra ta, kad įvedus visuotinę rinkliavą, už šiukšlinimą mokės visi, ir, pirminiais skaičiavimais, į biudžetą turėtų patekti 2,5-3 mln. litų”,- teigė K.Skierus. Mokestis, pabrangęs iki 4 kartų, sukeltų ir socialinę problemą: tokio dydžio mokesčio greičiausiai nepavyktų ir surinkti. Pradėtos oficialios procedūros Tarybos narys Vitalijus Galuškinas savo kolegas informavo, jog pradėtos oficialios procedūros dėl Salantų miesto savivaldos: iniciatyvinė grupė jau gavo iš Vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriuo patvirtinama, jog dėl šio reikalo rengiamasi ir bus pradėta oficiali gyventojų apklausa. Pirminiais duomenimis, Salantų savivaldybei priklausytų Kūlupėnų, Darbėnų, Salantų, Imbarės, Skuodo rajono – Notėnų, Mosėdžio, Plungės rajono – Šateikių ir Platelių seniūnijos – visos arba jų dalys. “Buvo atlikta formali studija – pasidomėta, kokių pokyčių būta, įsteigus Rietavo ir Pagėgių savivaldybes. Viskas vystosi teigiama linkme”, - tvirtino V.Galuškinas, kolegoms priminęs ir priešrinkiminius pažadus: tiems, kurie pritarė Salantų savarankiškumui, trauktis nebus kur. “Bendruomenių pirmininkai visi kaip vienas pasisako, jog Salantams reikia savarankiškos savivaldybės”, - konstatavo politikas, labai tvirtai pasisakantis už Salantų savarankiškumą. Pritarė paminklo statybai Nors politikų nuomonės ir buvo skirtingos, jie beveik vieningai priėmė sprendimą dėl paminklo Kretingos miesto įkūrėjui, bažnyčios ir vienuolyno fundatoriui J.K Chodkevičiui statybos. Tam iš biudžeto numatyta 300 tūkst. litų. Kai kurių politikų nuomone, paminklas būtų lyg ir per didelė prabanga rajono biudžetui, tačiau merui paaiškinus, kad paminklui skiriama 200 tūkst. Lt, o aplinkai sutvarkyti – 100 tūkst. Lt, sprendimą tarybos nariai priėmė beveik vienbalsiai. Svarstant šį klausimą bei išklausant informaciją dėl Rotušės aikštės detaliojo plano, dėl kurio rengimo aikštėje įsikūrę verslininkai bendru raštu kreipėsi į rajono Savivaldybę, kilo diskusija: kada gi pagaliau bus pradėtas rengti bendras Rotušės aikštės planas, ir kiek ilgai Savivaldybė “žais”, rengdama lokalius detaliuosius planus - tai tualetui, tai paminklui, tai dar kam. “Nesant Bendrojo plano, galimi tik lokaliniai detalieji planai”, - tvirtino V.Galuškinas, o meras V.Kubilius teigė, jog Savivaldybė negali pagreitinti Rotušės aikštės detaliojo plano rengimo procedūros. “Verslininkai nenori būti plano organizatoriais, Savivaldybė gi negali iš verslininkų surinkti pinigų, kuriais jie norėtų prisidėti. Todėl lėšas Rotušės aikštės detaliajam planui įmanoma numatyti tik svarstant kitų metų biudžetą”,- kalbėjo meras. Šiemet, nesant lėšų, Savivaldybė negali skelbti konkurso detaliajam visos Rotušės aikštės planui rengti. Keliams tvarkyti – “ašaros” Taryba paskirstė 104,7 tūkst. Lt, gautus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir skirtus vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti. Kretingos miesto seniūnijai skirta 66,71 tūkst. Lt; Darbėnų – 8,14 tūkst. Lt; Imbarės – 6,67 tūkst. Lt; Kartenos – 3,46 tūkst. Lt; Kretingos – 9,05 tūkst. Lt; Kūlupėnų – 3,45 tūkst. Lt; Žalgirio – 5,54 tūkst.Lt, techninei priežiūrai ir laboratoriniams kokybės darbams – 1,68 tūkst. Lt. Prieš priimant sprendimą, tarybos narys P.Turauskis apgailestavo, kad kaimo keliams neskirta daugiau lėšų. Deja, kad, visiems rajono keliams skirti pinigai – tik “ašaros”, pripažino ir rajono meras. Jis informavo rajono tarybos narius, kad kartu su Savivaldybių asociacijos nariais bus kreipiamasi į Vyriausybę dėl ypatingai prastos vietinės reikšmės kelių būklės. Palangos Juzė: Situacija – lėšų keliams prižiūrėti skirstymas. Ūkininkas: “Duokit kaimui daugiau pinigų…”. Daktaras: “Užtek, užteks…Ar bijai, kad miškų tręšti nebeprivažiuosi…”.
|
|
