|
|
|
Pirmosios rajone hidroelektrinės statybą stabdo biurokratai
Kretingiškis verslininkas, kaimo turizmo sodybos “Vienkiemis” savininkas Algis Šoblinskas įsitikinęs: nuo gresiančių potvynių jo sodybą ir Kretingą išgelbėtų ant Akmenos upės kranto, ties taip vadinama Kurmaičių ir Tūbausių užtvankomis pastatytos nedidelės, kompaktiškos hidroelektrinės. Hidroelektrinių idėja Kretingoje sklando nebe pirmą dieną. - Tad kokios priežastys nulėmė, kad Kretingoje hidroelektrinių statybos idėja nepavirsta realybe? Ir kiek laiko Jūs pats puoselėjate mintį netoli savo sodybos pastatyti šį įrenginį? – “Pajūrio naujienos” paklausė A.Šoblinsko. - Pastatyti hidroelektrinę sugalvojau jau prieš 8 metus. Juk visoje Lietuvoje, kur tik galima, jau pastatytos hidroelektrinės. Skuodo rajonas, kurį mes dažnai linkę pavadinti atsilikusiu, - ir tai turi tris hidroelektrines. Tai, kad šių įrenginių neturime mūsų rajone, manau, yra susiję su biurokratiniais trukdžiais ir žema rajono specialistų kvalifikacija. Vien parengiamiesiems darbams, kad būtų leista mano žmonai J.Šoblinskienei išsinuomoti vieną iš hidroįrenginių, tai yra prie sodybos esančią užtvanką, prireikė 5 metų. Šitiek laiko išvargta, kad gautume leidimą po išnuomota užtvanka pakloti vamzdynus, kuriais vanduo tekėtų į pastatytą hidroelektrinę. - Teigiate, kad hidroelektrinė išgelbėtų ir “Vienkiemį”, ir Kretingą nuo galimų potvynių, kurie savo “nagučius” parodė ir šiemet, ir prieš dvejus metus? O gal tokios elektrinės tik pakenktų aplinkai? - Nuo potvynių išsigelbėtume tik tuomet, jeigu dar viena hidroelektrinė būtų pastatyta ir prie Tūbausių užtvankos. Prie pastarosios užtvankos hidroelektrinę ketina statyti Oleg Laptev. Kartu mes ir rengiame dokumentus hidroelektrinėms pastatyti. Dėl šių įrenginių statybos ne kartą konsultavomės ir su Civilinės saugos departamento specialistais, ir su pripažintu inžinieriumi Vladu Trutneviu. Atlikti skaičiavimai dėl potvynių grėsmės. Išvada visų ta pati: dalis vandens nutekėtų hidroelektrinės darbui, ir upė išlaikytų vandens minimumą. O prieš numatomus potvynius mūsų rajono ekstremalių situacijų komisija, civilinės saugos specialistas gali išsireikalauti, kad Kretingai būtų leista potvynio atveju nuleisti didesnį kiekį vandens. Tokiu atveju, potvynis, kuris įvyko šiemet, būtų praėjęs be pasekmių. Hidroelektrinės gamina švarią, ekologišką energiją, kurios apimtis Europos Sąjunga dar žada didinti. ES iš Lietuvos reikalauja, kad Lietuva pagamintų ne mažiau, kaip 7 proc. švarios energijos. - Ar tiesa, kad prieš kelerius metus į rajoną buvo atvykusi mokslininkų bei verslininkų grupė, turėdama pasiūlymą statyti hidroelektrinę. Gal jiems leidus, hidroelektrinė jau būtų buvusi pastatyta? - Tokių važiuoja vos ne kasdien. Norinčių statyti ir besidominčių hidroelektrinių statyba mūsų rajone – būriai. Yra suskaičiuota, kad hidroelektrinė atsiperka po 10 metų. Ji stovėtų mūsų žemėje: mes turėtume ją išnuomoti. Buvo siūloma tapti ir dalininkais. Bet aš to nenoriu. Pirma, vieną trečdalį hidroelektrinės pagamintos energijos sunaudotume vietoje, savo sodyboje, kitą parduotume valstybei. - Tai kada bus hidroelektrinė Jūsų žemėje? Ir per kiek laiko galima pastatyti hidroelektrinę? - Hidroelektrinės statyba netruktų ilgiau negu 6-7 mėnesius. Ją statyti planavome jau praėjusią vasarą, po to – šią. Galvoju – gal jau kitą vasarą pastatysime? Neaišku, nes valdininkai jau pusantrų metų rengia leidimą detaliajam planui ruošti. Kai laimėjome konkursą išsinuomoti užtvanką, niekas nežinojo, ką reikia toliau daryti. Kartu su melioracijos specialistu Antanu Būta ir urbanistikos specialistu Kęstu Korsaku važiavome į Skuodą, “skolinomės” patarimų, kokių gi dokumentų reikia, norint pastatyti hidroelektrinę. Ar ne kompetencijos stoka, kai visų pirma gavome leidimą projektiniams darbams, o ne detaliajam planui rengti? Galų gale, pamatę, kad kažką ne taip padarė, kažkas iš visos bylos išplėšė projektavimo sąlygų sąvadą, nors jis, kaip dokumentas, nurodytas bylos turinyje. - Detektyvas? - Manau, kad tai buvo padaryta, norint apsidrausti dėl padarytos klaidos. Galėjo gi padėti į archyvą, į seifą – būtų ištraukę tada, kai tam dokumentui būtų atėjusi eilė. Galiu tvirtai pasakyti, jog mūsų rajone niekas nepaiso jokių terminų: mano dokumentai įvairiuose kabinetuose užsigulėjo 5 mėnesius. Esu visiems jau įkyrėjęs – ir užeidamas, ir skambindamas. Dabar net nežinau, kur tie mano popieriai – teks vėl šiomis dienomis domėtis. - Esate rajono Tarybos narys, o susiduriate su tokiu nesiskaitymu. Tad ką daryti žmogui, neužimančiam jokių pozicijų. Ir per kiek laiko iš esmės būtų galima parengti detalųjį planą? - Šį dokumentą maksimaliai per pusę metų žmogus turėtų susitvarkyti. Leidimas, kurio aš negaunu 1,5 metų, turėtų būti išduotas per 1 mėnesį. Bet taip nėra. Juolab, kad žmogus ir negali visko žinoti. Iš kur man reikėjo žinoti, kad pirma reikia rengti specialųjį detalųjį, po to – detalųjį, galų gale – gauti leidimą projektuoti. Mano atveju – viskas atvirkščiai – pirma išduoda leidimą projektuoti, po to, žmogus, sužinai, kad tau reikia specialiojo plano. Aš nenoriu garsiai įvardinti priežasčių, kodėl yra vilkinama tvarkyti dokumentus: jos daugeliui pakankamai aiškios. Ypač tiems, kurie su tuo yra susidūrę ir panaudoję priemones, kaip paskubinti reikalus. Rajono Tarybos komitetų pirmininkai buvome susirinkę ir svarstėme šią, daugeliui verslininkų, nepalankią situaciją. Siūlėme Urbanistikos skyriui turėti žurnalą, kuriame būtų suregistruoti visi žmonių prašymai. Tada atsirastų galimybė kontroliuoti skyriaus darbą, o ir pats skyrius tai panaudotų savikontrolei. Tačiau iki šiol niekas nepasikeitė. Kita bėda – rajono Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Černeckis labai daug darbų užsikrauna ant savo pečių, pats daug dirba, to nereikalaudamas iš skyrių darbuotojų.
|
|
